Naktį į 2026 m. birželio 15 d. Rusija surengė vieną masiškiausių ir labiausiai griaunamųjų pastarojo meto atakų prieš Ukrainą. Paleidusi per 600 dronų ir 70 raketų, didžiausią smūgį ji nukreipė į sostinę Kyjivą, kur žuvo mažiausiai penki žmonės ir dar 30 buvo sužeisti. Ukrainos oro pajėgų duomenimis, ugnis niokojo ne tik gyvenamuosius rajonus: rimtai nukentėjo Oleksandro Dovženkos kino studijos infrastruktūra, dėl tiesioginio pataikymo liepsnos apėmė Kijevo Pečorų laurą, o nacionaliniame kultūros, meno ir muziejų komplekse „Mysteckyj Arsenal“ gaisro plotas pasiekė 1 000 kvadratinių metrų.
Preliminarūs duomenys apie sugriovimus Kijevo Pečorų lauroje
Patiame Kijevo Pečorų lauros vienuolyno komplekse žmonių aukų išvengta, tačiau istoriniams pastatams padaryta milžiniška žala, o pati draustinio teritorija laikinai užverta lankytojams. Draustinio direktorius Maksymas Ostapenka ir gelbėjimo tarnybos užfiksavo tokius padarinius:
- Uspenijės soboras: pagrindinė lauros šventovė smarkiai apgadinta po tiesioginio drono „Shahed“ pataikymo į altoriaus dalyje esančią Šventojo Stepono koplyčią. Užsiliepsnojus soboro stogui, bendras gaisro plotas vienuolyne pasiekė apie 800 kvadratinių metrų (šiuo metu ugnis jau užgesinta).
- Jono Kušniko bokštas: draustinio vadovybės teigimu, šis istorinis gynybinis bokštas taip pat stipriai nukentėjo per atskirą smūgį.
- Relikvijų evakuacija: vienuolyno dvasininkai suskubo iš degančio soboro išnešti senovines ikonas, antiminsus bei unikalius liturginius reikmenis ir taip išgelbėjo juos nuo ugnies.
Griežta Kyjivo reakcija ir kaltinimai barbariškumu
Ukrainos vadovybė naktinį apšaudymą pavadino tyčiniu pasaulio kultūros paveldo naikinimu. Ukrainos vicepremjerė Julija Svyrydenko socialiniame tinkle „X“ pabrėžė, jog soboras įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, o pačią ataką pavadino „tikruoju Rusijos stačiatikių vertybių veidu“. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, jog šiuo smūgiu Vladimiras Putinas visiems laikams įrašė save į baisiausių istorijos barbarų sąrašą. Ministras pažadėjo, jog Ukraina skubiai inicijuos visas tarptautines UNESCO procedūras ir pareikalaus žaibiškos reakcijos. Ukrainos stačiatikių bažnyčios vadovas mitropolitas Epifanijus įvykį įvertino kaip dar vieną nusikaltimą žmoniškumui.
Emmanuelio Macrono ir Prancūzijos URM pareiškimas prieš Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimą
Į šventovės nuniokojimą griežtai sureagavo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas – jo teigimu, niekas negali pateisinti išpuolio prieš UNESCO saugomą objektą agresyviame kare, kurį Rusija tęsia jau daugiau nei ketverius metus. Prancūzijos vadovas patikino, jog Paryžius pasirengęs tiesiogiai bendradarbiauti su Ukrainos valdžia, kad apsaugotų ir atstatytų šį paveldą.
„Šis išpuolis tik dar labiau stiprina mūsų pasiryžimą kartu su sąjungininkais bei partneriais daryti viską, kad pasiektume paliaubas, kurias Rusija užsispyrusiai atmeta, o vėliau – ir taiką“, – teigė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. – „To sieksime G7 viršūnių susitikime Eviane.“
Kiek anksčiau Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noëlis Barrot interviu leidiniui „Le Figaro“ Uspenijės soboro apgadinimą prilygino Paryžiaus Dievo Motinos katedros ar Sen Deni bazilikos bombardavimui ir pavadino Maskvos veiksmus visiškai nepriimtinais.
Oficiali Rusijos gynybos ministerijos ir Valstybės Dūmos versija
Savo įvykių versiją pateikė Rusijos gynybos ministerija. Ši agresorės žinyba atsiskaitė už smūgius virtuvei pramonės ir gynybos įmonių Kyjive (gamykloms „Radar“, „Majak“, „Burevestnik“, aviacijos remonto gamyklai Nr. 410). Maskva tikina, neva O. Dovženkos kino studijos pastatai naudoti bepiločių orlaivių surinkimui, o pašto operatoriaus „Nova pošta“ terminalas esą tarnavo kaip dvigubos paskirties produkcijos bei radioelektroninės kovos priemonių sandėlis.
Kalbėdama apie sugriovimus Kijevo Pečorų lauroje, Rusijos gynybos ministerija kategoriškai atmetė bet kokią savo kaltę dėl apšaudymo. Maskva tvirtina, jog į šventovę pataikė netinkamai suveikusi Ukrainos oro gynybos sistemos „Patriot“ raketa, kurios galiojimo laikas esą jau pasibaigęs. Rusijos Valstybės Dūmos gynybos komiteto narys Andrejus Kolesnikas šį įvykį pavadino „gryna Kyjivo provokacija“, kuria prieš G7 viršūnių susitikimą siekiama apjuodinti Rusiją. Jis teisinosi, jog lauros objektai esantys bendra šventovė dar nuo Kijevo Rusios laikų, todėl Rusijos kariškiams tokiems smūgiams neva galioja griežčiausias tabu.
- NEWSROOM IN atkreipia ypatingą dėmesį, jog bet kokius Kremliaus pareiškimus apie neva egzistuojančius „moralinius tabu“, „humanitarinius barjerus“ ar „bendras šventoves nuo Kijevo Rusios laikų“ visiškai nubraukia šio karo realybė. Lūžio tašku, galutinai apnuoginusiu Rusijos kariuomenės metodus, tapo tragiški įvykiai Bučoje, Mariupolyje ir kituose Ukrainos miestuose. Ten paaiškėję masiniai karo nusikaltimai prieš civilius gyventojus pasaulio bendruomenei įrodė: Rusijos politinei ir karinei vadovybei nebeegzistuoja jokios etinės, teisinės ar religinės ribos, kai kalbama apie Ukrainą. Sistemingi smūgiai gyvenamiesiems rajonams, ligoninėms, muziejams, o dabar ir tiesioginis tūkstantmečio Uspenijės soboro, saugomo UNESCO, apšaudymas balistinėmis raketomis akivaizdžiai rodo, jog cinizmu persmelkti Maskvos pasisakymai apie „bendrą istoriją“ tėra propagandinė dūmų uždanga, skirta paslėpti visuotinio naikinimo taktiką. Po Bučos tragedijos nei Rusijos kariuomenei, nei šios šalies valdžiai jokių tabu nebeliko.
Faktai apie Kijevo Pečorų laurą
Kijevo Pečorų laura – ne šiaip vienuolynas, o pati Rytų slavų krikščionybės širdis. Žodis „laura“ žymi aukščiausią statusą, suteikiamą tik didžiausiems ir svarbiausiems vyrų vienuolynams, o „Pečorų“ (ukr. pečery) nurodo į urvus, nuo kurių ir prasidėjo šios šventovės istorija.
Kaip ir kada iškilo laura
Vienuolynas įkurtas 1051 metais, valdant kunigaikščiui Jaroslavui Išmintingajam. Viskas prasidėjo nuo vienuolio Antonijaus, kuris atvyko iš šventojo Atono kalno ir apsigyveno nedideliame išsikastame urve ant kalvų virš Dnipro upės. Netrukus prie jo prisidėjo mokinys Teodosijus.
Vienuoliai gyveno itin asketiškai, meldėsi požeminėse celėse, o aplink juos pamažu ėmė burtis bendruomenė. Kai požemiuose nebeliko vietos, Kyjivo kunigaikščiai ir bajorai pradėjo dovanoti žemes bei lėšas antžeminių bažnyčių statyboms. Taip kukli urvų buveinė išaugo į pagrindinį Kijevo Rusios dvasinį centrą.
Kodėl ši vieta šventa ortodoksams
Ortodoksų pasaulyje Kijevo Pečorų laura turi tokį patį dvasinį svorį kaip Jeruzalė ar Atonas. Šventosios vietos statusas remiasi trimis ramsčiais:
- Rytų slavų vienuolystės lopšys: būtent iš čia krikščioniškoji kultūra, raštija ir griežtos bendruomeninio vienuolyno tradicijos išplito po visas senąsias rusėnų žemes.
- Šventosios negendančios relikvijos: Artimuosiuose ir Tolimuosiuose lauros urvuose ilsisi daugiau nei 120 šventųjų palaikai. Unikalus požemių mikroklimatas šimtmečius saugojo vienuolių kūnus nuo suirimo, o tikintieji tai laiko stebuklu. Čia ilsisi legendinis karžygys Ilja Muromietis (gyvenimo pabaigoje tapęs vienuoliu), gydytojas Agapitas ir metraštininkas Nestoras.
- Kultūros ir raštingumo centras: lauros sienose Nestoras parašė „Praėjusių laikų pasakojimą“ – esminį istorinį ir literatūrinį šaltinį, iš kurio žinome Kijevo Rusios istoriją. Čia kūrėsi pirmosios regione ligoninės, bibliotekos bei ikonų tapymo dirbtuvės.
Sugriovimų kronika: kiek kartų laurą bandyta nušluoti nuo žemės paviršiaus
Per savo beveik tūkstantmečio istoriją vienuolyno kompleksas ne kartą išgyveno milžiniškas katastrofas, tačiau kaskart prisikeldavo iš griuvėsių.
- Polovcų antpuolis, 1096 m.: vienuolynas pirmą kartą stipriai nukentėjo per polovcų chano Boniako antpuolį. Antžeminės medinės celės bei pastatai sudeginti ir apiplėšti, tačiau patys vienuoliai išsigelbėjo pasislėpę giliai urvuose.
- Chano Batyjaus antplūdis, 1240 m.: mongolų-totorių chano Batyjaus ordos šturmu paėmė Kyjivą. Laura buvo beveik visiškai sugriauta, o Didžioji bažnyčia (pirmasis mūrinis Uspenijės soboras) – stipriai apgadinta ir išniekinta. Po šio smūgio vienuolynas dešimtmečiams sunyko.
- Krymo totorių antpuolis, 1482 m.: Krymo chano Mengli I Girėjaus kariauna sudegino ir nusiaubė Kyjivą bei patį vienuolyną. Kompleksą pavyko greitai atstatyti visos Europos ortodoksų mecenatų paaukotomis lėšomis.
- Didysis gaisras, 1718 m.: vienuolyne kilęs katastrofiškas gaisras sunaikino unikalią šimtmečių senumo biblioteką, senovinių raštų archyvą ir beveik visus medinius statinius. Po šios nelaimės prasidėjo didžiulės mūrinių pastatų statybos ukrainietiško baroko stiliumi.
- Uspenijės soboro susprogdinimas, 1941 m.: lapkričio 3 d., per Antrąjį pasaulinį karą vokiečiams okupavus Kyjivą, pagrindinė lauros šventovė – XI a. Uspenijės soboras – buvo užminuotas ir visiškai susprogdintas, virtęs akmenų krūva. Autentiškos išvaizdos soboras iš naujo atstatytas tik praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pabaigoje.Rusijos raketų ir dronų smūgis, 2026 m.: birželio 15 d., vykstant pilno masto karui, lauros teritorija patyrė masinę Rusijos ataką. Bepilotis orlaivis „Shahed“ tiesiogiai pataikė į atstatyto Uspenijės soboro altoriaus dalį (Šventojo Stepono koplyčią), sukeldamas 800 kvadratinių metrų plotą apėmusį gaisrą ir padarydamas milžinišką žalą UNESCO pasaulio paveldui.
