Tarptautinė finansinių technologijų platforma „Remitly“ paskelbė kasmetinį imigracijos indeksą („The Immigration Index“), vertinantį valstybių patrauklumą norintiems keisti gyvenamąją vietą. Analitikai 82 šalis įvertino pagal 34 esminius rodiklius, suskirstytus į kelias kategorijas – nuo bendros gyvenimo kokybės iki sąlygų šeimoms su vaikais bei pajamų ir išlaidų santykio. Bendroje įskaitoje pasauline lydere tapo Šveicarija, iš pirmosios vietos išstūmusi praėjusių metų favoritę Islandiją. Visgi gilesnė sausų skaičių analizė atskleidžia didžiulį atotrūkį tarp tyrėjų metodologijos ir realybės, su kuria susiduria svetimoje šalyje įsikuriantys specialistai.
Imigracijos indeksas ir Europos lyderiai: kodėl Šveicarija atsidūrė viršūnėje
Pirmąją vietą bendroje įskaitoje užėmusi Šveicarija pasižymi išskirtiniais rodikliais vertinant potencialų uždarbį, pažangios medicinos prieinamumą ir gyventojų saugumą. Oficialioje ataskaitoje rašoma, jog ši Alpių respublika imigrantus vilioja puikiai išplėtota komunaline infrastruktūra, patikimu energijos tiekimu ir prestižinių tarptautinių mokyklų gausa.
Antrojoje vietoje likusi Islandija lyderės poziciją prarado tik dėl sumažėjusio anglakalbių ugdymo įstaigų skaičiaus, tačiau išsaugojo vienos laimingiausių ir ekologiškiausių pasaulio šalių statusą. Trejetuką užbaigia Liuksemburgas, aukščiausius įvertinimus pelnęs dėl nemokamo viešojo transporto, stabilumo bei strategiškai patogios geografinės padėties pačiame Europos centre.
Vienintele ne Europos valstybe pirmame penketuke tapo ketvirtąją vietą užėmusi Australija. Penktojoje vietoje atsidūrė Vokietija, siūlanti puikias karjeros perspektyvas ir palyginti prieinamas būsto kainas regionuose. Geriausių šalių persikelti dešimtukas:
- Šveicarija
- Islandija
- Liuksemburgas
- Australija
- Vokietija
- Airija
- JAV
- Danija
- Norvegija
- Ispanija
Šeimoms palankių šalių reitinge – netikėta Bangladešo ir Šri Lankos kova su JAV bei JAE
Vertindami šeimoms palankiausias šalis, „Remitly“ analitikai rėmėsi specifiniais rodikliais: vaiko priežiūros atostogų trukme abiem tėvams, auklių bei vaikų darželių kainomis ir tarptautinių mokyklų prieinamumu. Šioje kategorijoje lyderio poziciją užtikrintai užėmė Ispanija, o antrąją ir trečiąją vietas pasidalijo Kinija bei JAV. Į pirmąjį dešimtuką dėsningai pateko Jungtiniai Arabų Emyratai (5 vieta) ir Jungtinė Karalystė (8 vieta) – šios šalys atvykėlius vilioja itin kokybiška infrastruktūra, nors tam ir prireikia nemenkų finansinių išteklių.
Tačiau kai kurių kitų valstybių kaimynystė pirmajame dešimtuke gali sukelti nuostabą. Pavyzdžiui, ketvirtojoje vietoje reitingo sudarytojai įrašė Šri Lanką, o septintojoje – Bangladešą, pastatydami juos aukščiau už Islandiją (9 vieta) bei Kroatiją (10 vieta). Tikėtina, jog tokį šuolį lėmė itin mažos vaikų priežiūros išlaidos bei pigios auklių paslaugos. Visgi indekso skaičiuoklė, panašu, visiškai neįvertino bendrų vietos medicinos standartų, specifinio mokyklinio ugdymo lygio bei šių Azijos regionų ekologinės situacijos, o tiesiog susitelkė į pigaus pragyvenimo aspektą.
Šalys, pasižyminčios geriausiu pajamų ir išlaidų santykiu
Vertinant geriausią pragyvenimo išlaidų santykį, kuriam apskaičiuoti naudoti tokie rodikliai kaip perkamoji galia, būsto paskolos išlaidos, vidutinė nuomos kaina, palyginti su atlyginimu, ir vidutinės išlaidos restorane, lyderėmis tapo šiese šalys: Saudo Arabija (pirmoji vieta), Bangladešas (antroji vieta), JAV (trečioji), Norvegija ir Danija (atitinkamai ketvirtoji ir penktoji vietos), Omanas (šeštoji), Pakistanas (septintoji), Liuksemburgas (aštuntoji), Airija (devintoji) bei Nepalas (dešimtoji).
Saugumo iliuzija: Lenkijos ir Baltijos šalių pozicijos pasauliniame reitinge
Naujausiame reitinge Baltijos šalys ir Lenkija užėmė tradiciškai aukštas pozicijas Rytų Europos bloke. Užsienio analitikai regioną palankiai įvertino dėl sparčiai augančio informacinių technologijų sektoriaus, palyginti nedidelių pragyvenimo išlaidų bei gerų bazinio saugumo rodiklių. Bendroje 82 valstybių lentelėje mūsų regionas atsidūrė tvirtoje vidurio zonoje, o vietos pasiskirstė taip:
- Estija (27 vieta): išsiveržė į priekį Baltijos šalių grupėje, aukštų įvertinimų pelniusi dėl interneto spartos bei e. rezidento programos.
- Lenkija (28 vieta): sulaukė teigiamų vertinimų dėl žemo nusikalstamumo lygio ir karjeros galimybių pramonės sektoriuje.
- Lietuva (29 vieta): šią poziciją užsitikrino dėl išplėtotos Vilniaus IT infrastruktūros ir jau susiformavusių imigrantų bendruomenių dydžio.
- Latvija (35 vieta): dėl kuklesnių ekonominių rodiklių liko paskutinė tarp regiono ketverto šalių, tačiau sulaukė teigiamo įvertinimo dėl geros ekologinės situacijos.
Tarptautiniai skaičiavimai prasilenkia su realybe: esminės priežastys
☛ Pagrindinė „Remitly“ metodologijos klaida – saugumo vertinimas (angl. *Safety Index*), kur Lenkijai ir Baltijos šalims skirti nepagrįstai ramūs 2026 metų gegužės balai. Finansų analitikai visiškai neatsižvelgė į tai, jog dėl besitęsiančio Rusijos karo Ukrainoje šis regionas de facto tapo pasienio zona. Duomenys buvo renkami dar prieš tai, kai į Lenkijos rytines vaivadijas bei Baltijos šalių pasienio rajonus pradėjo reguliariai įskristi ir kristi nuklydę koviniai bei žvalgybiniai dronai. Kiekvienas toks incidentas stipriai kerta per vietos gyventojų ir imigrantų psichologinį komfortą, mat jie priversti iš naujo vertinti ilgalaikių investicijų į nekilnojamąjį turtą bei verslo kūrimą rizikas.
☛ Kitas labai svarbus aspektas, kurį pražiopsojo reitingo sudarytojai, – Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje vykstanti griežta visuomeninė bei politinė kampanija, kuria siekiama sumažinti užsienio imigrantų skaičių. Šių šalių politikai ir nuomonės lyderiai atvirai ragina peržiūrėti migracijos kvotas, griežtinti valstybės saugumo departamentų patikras bei riboti užsienio kalbų vartojimą paslaugų sektoriuje, gydymo bei ugdymo įstaigose ar net gatvėje.
Šie pokyčiai skaudžiausiai paliečia imigrantus iš Rytų Europe, kurie dar prieš kelerius metus regioną matė kaip saugų uostą savo verslui perkelti. Viešojoje erdvėje vis dažniau skambantys pareiškimai apie nacionalinės tapatybės ir kalbos apsaugą akimirksniu persikelia į kasdienį gyvenimą – tai pasireiškia tiek atsisakymu nuomoti būstą, tiek šališku požiūriu valstybės įstaigose.
☛ Be to, popierinis indekso palankumas atsitrenkia į itin griežtą bankų patikros sistemą. Siekdami užkirsti kelią sankcijų apėjimui, finansų institutai sąskaitų atidarymą ir pajamų įteisinimą užsieniečiams pavertė varginančiu biurokratiniu iššūkiu.
☛ Galiausiai, dėl pastaruosius dvejus metus Estijoje ir Latvijoje fiksuotos didelės infliacijos komunalinių paslaugų, būsto bei būtiniausių maisto produktų kainos praktiškai susilygino su Europos vidurkiu, nors vidutinis atlyginimas daugelyje sektorių vis dar stipriai atsilieka nuo Vokietijos ar Nyderlandų.
Svarbiausias akcentas
NEWSROOM IN primena, jog naujausias „Remitly“ imigracijos indeksas vaizdžiai iliustruoja seną tiesą: nereikėtų painioti turizmo su emigracija. Nors Šveicarija ir Liuksemburgas išlieka prieinami bei patogūs daugiausia milijonieriams ir itin brangiai apmokamiems specialistams, reitingo skaičiuoklė paprastoms jaunoms šeimoms dėl geresnio išlaidų santykio rimtu veidu siūlo su vaikais keltis į Bangladešą ar Pakistaną, kur būsto nuoma išties kainuoja grašius. Šis indeksas – puikus teorinio pasaulio vadovas, kuris realybėje subyra atsitrenkęs į griežtas migracijos kvotas, kalbos barjerus ir paprasčiausią būtinybę išgyventi visiškai kitoje kultūrinėje bei geopolitinėje aplinkoje.
