Rusijos valdžia sistemingai iškraipo skelbiamą makroekonominę statistiką, siekdama įtikinti Ukrainos sąjungininkus Vakaruose, jog Rusijos ekonomika atlaiko sankcijų naštą ir milžiniškas karines išlaidas. Tokį pareiškimą leidiniui „Financial Times“ padarė Švedijos karinės žvalgybos vadovas Thomasas Nilssonas, remdamasis įslaptinta informacija.
Infliacija ir biudžeto deficitas
Švedijos specialiųjų tarnybų vertinimu, Rusijos institucijų skelbiami oficialūs skaičiai prasilenkia su realybe. Žvalgybos duomenimis, Maskva tikrąjį valstybės biudžeto deficitą dirbtinai sumažina mažiausiai 30 mlrd. dolerių.
Tuo pat metu Rusijos centrinis bankas slepia tikrąjį infliacijos mastą. Pasak T. Nilssono, realus kainų augimas šalyje gerokai artimesnis bazinei palūkanų normai (15 proc.), o ne oficialiai deklaruojamiems 5,86 procento.
Bankų krizės grėsmė ir Rusijos ekonomika
Švedija taip pat užfiksavo nerimą keliančius finansinius rodiklius, neva signalizuojančius apie artėjančią bankų krizę Rusijoje. Nors konkrečių detalių T. Nilssonas neatskleidė, „Financial Times“ atkreipia dėmesį, jog tokioms švedų išvadoms visiškai pritaria ir Vokietijos užsienio žvalgybos tarnyba (BND).
T. Nilssonas pabrėžė, jog Rusijos ekonomika anaiptol neatsigauna, net ir nepaisant dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose išaugusių pasaulinių energijos išteklių kainų. Žvalgybos skaičiavimais, vien tam, kad padengtų biudžeto deficitą, Maskvai būtina, jog eksportuojamos „Urals“ markės naftos kaina ištisus metus nenukristų žemiau 100 dolerių už barelį ribos. O susikaupusioms problemoms spręsti tokią kainą tektų išlaikyti kur kas ilgesnį laikotarpį.
Ilgalaikės prognozės: nuosmukis arba šokas
Apibendrindamas Rusijos finansų būklę, Švedijos žvalgybos vadovas nurodė, jog Maskva iš esmės „gyvena į skolą“. Pasak jo, šalies ekonomikai lieka vos du tolesnės raidos scenarijai: ilgas, sekinantis nuosmukis arba staigus bei šokiruojantis griuvimas. Abu šie keliai neišvengiamai veda finansinės katastrofos link.
Tiesa, „Financial Times“ pateikia ir alternatyvų požiūrį. Kai kurios tarptautinės institucijos, pavyzdžiui, Tarptautinis valiutos fondas, nepritaria Švedijos žvalgybos pesimizmui. Jų skelbiamos prognozės iš esmės sutampa su paties Rusijos centrinio banko lūkesčiais, esą infliacija iki 2026 m. pabaigos turėtų sulėtėti maždaug iki 5 procentų.
Rusijos valdžios reakcija
Nerimas dėl makroekonominės dinamikos tvyro ir pačioje Rusijoje. Balandžio 15 d. vykusiame specialiame pasitarime Vladimiras Putinas pareikalavo, jog vyriausybė ir Centrinio banko vadovybė pasiaiškintų, kodėl realūs ekonomikos rodikliai atsilieka nuo pirminių lūkesčių.
Pirmojo 2026 m. ketvirčio duomenimis, Rusijos ekonomika per metus susitraukė 1,5 proc. – tai prasčiausias rezultatas nuo plataus masto Vakarų sankcijų įvedimo pradžios. Neigiama dinamika fiksuojama jau kelis mėnesius iš eilės. Vien sausį ir vasarį bendrasis vidaus produktas (BVP) krito 1,8 proc., nusitempdamas žemyn apdirbamąją pramonę, gamybą ir statybų sektorių. Tuo tarpu pats V. Putinas šį nuosmukį bando pateisinti išimtinai tariama „sezoninių veiksnių“ įtaka.
