
Nepaisant pasaulinių ekonomikos iššūkių, Europos Sąjungos (ES) nekilnojamojo turto rinka ir toliau užtikrintai auga. Naujausiais statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį vidutinės būsto kainos bendrijoje per metus šoktelėjo 5,5 proc., o euro zonos valstybėse – 5,1 procento. Nuomos kainos per tą patį laikotarpį ūgtelėjo 3,2 procento.
Vertinant trumpalaikę dinamiką, palyginti su 2025 m. trečiuoju ketvirčiu, augimas atrodo nuosaikesnis: būstas brango 0,8 proc., o nuoma – 0,6 procento.
Būsto kainos auga sparčiau nei nuoma
Pastarojo dešimtmečio (nuo 2015 iki 2025 m.) „Eurostat“ analitika akivaizdžiai rodo, kodėl nekilnojamasis turtas Europoje išlieka pagrindine investicijų priemone. Per šį laikotarpį būsto pirkimo kainos ES šovė į viršų net 64,9 proc., kai nuoma brango vos 21,8 procento.
Net 25 ES valstybėse kvadratinių metrų kainų augimo tempai daug kartų viršijo nuomos kaštų didėjimą. Absoliučia dešimtmečio rekordininke tapo Vengrija, kur būstas pabrango beveik keturis kartus (+290 proc.). Dar 12 valstybių kainos išaugo daugiau nei dvigubai – tarp jų išsiskiria Portugalija (+180 proc.), Lietuva (+168 proc.) ir Bulgarija (+157 proc.).
Nuomos rinka per šį laiką taip pat fiksavo visuotinį augimą: kainos kilo visose 27 ES šalyse. Šioje srityje lyderėmis vėl tapo Vengrija (+109 proc.), Lietuva (+88 proc.), Airija ir Lenkija (po +76 proc.).
2025 m. pabaigos rezultatai: kaistančios rinkos ir stabili Baltija
Baigiantis 2025 m., dviženklis metinis būsto kainų augimas fiksuotas iškart keliose Rytų ir Pietų Europos valstybėse. Labiausiai „perkaitusių“ rinkų šešetukas atrodo taip:
- Vengrija: +21,2 proc.
- Portugalija: +18,9 proc.
- Kroatija: +16,1 proc.
- Ispanija: +12,9 proc.
- Slovakija: +12,8 proc.
- Bulgarija: +12,6 proc.
Baltijos šalyse situacija išlieka nevienalytė, tačiau apskritai demonstruoja užtikrintą augimo tendenciją. Latvijoje būstas per metus pabrango 11 proc. – tai dvigubai viršija ES vidurkį. Lietuva fiksavo 10,8 proc. augimą, o Estija trejetuką užbaigė su 5,5 proc. rezultatu.
Suomijos anomalija
Per 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį kainos stiebėsi 22 ES šalyse (didžiausias ketvirčio šuolis įvyko Slovėnijoje – 5,1 proc.). Kipre kvadratinio metro vertė sustingo ties nulio atyma. Nežymus ketvirtinis nuosmukis stebėtas Prancūzijoje (-0,7 proc.) ir Estijoje (-0,3 proc.).
Visgi tikru fenomenu Europos rinkoje išlieka Suomija. Tai vienintelė valstybė bendrijoje, kur fiksuojamas tvarus kainų kritimas. Pasibaigus 2025 m. ketvirtajam ketvirčiui, būstas čia atpigo 3,1 proc. metine išraiška. Maža to, Suomija tapo vienintele ES šalimi, kur nekilnojamojo turto kainos fiksavo minusą net ir vertinant pastarojo dešimtmečio perspektyvą (-3 proc. nuo 2015 m.).