Europos statistikos agentūra („Eurostat“) paskelbė, kaip kito atlyginimai Europoje ir kiti darbo rinkos rezultatus už 2025 metų pabaigą. Nors iš pirmo žvilgsnio susidaro visuotinio pajamų augimo iliuzija, mat nominalioji darbo jėgos kaina Europos Sąjungoje (ES) stabiliai didėja, gilesnė statistikos analizė atskleidžia visiškai kitokį vaizdą. Šiuo metu pagrindinė Europos ekonomikos tendencija – mokesčių ir socialinės naštos verslui augimas, gerokai lenkiantis atlyginimų didėjimą.
Ar atlyginimai Europoje auga lėčiau už išlaidas?
„Eurostat“ 2025 metų ketvirtojo ketvirčio duomenys rodo akivaizdų disbalansą tarp to, ką gauna darbuotojas, ir to, ką sumoka darbdavys.
Darbo jėgos išlaidas sudaro dvi dalys: tiesioginis atlyginimas ir vadinamosios su darbo užmokesčiu nesusijusios išlaidos (socialinės įmokos, draudimai, darbo mokesčiai, mokymų apmokėjimas bei kiti privalomieji įmonės atskaitymai). Palyginti su 2024 metų pabaiga, šis atotrūkis atrodo taip:
- Visoje Europos Sąjungoje: atlyginimai augo 3,4 proc., o papildomos išlaidos darbuotojui šoktelėjo 4,5 proc.
- Euro zonoje: atotrūkis dar labiau pastebimas. Atlyginimai didėjo vos 3,0 proc., o su darbo užmokesčiu nesusijusios išlaidos išaugo 4,4 proc.
Ką tai reiškia praktikoje? Darbdaviai išleidžia vis daugiau lėšų personalo išlaikymui, tačiau šie pinigai nenugula darbuotojų kišenėse kaip didesnė alga, o keliauja į valstybės fondus ir skiriami socialiniams įsipareigojimams padengti. Ypač ryškiai tai atspindi ES statybų sektorius, kur netiesioginės išlaidos darbuotojams padidėjo net 5,8 proc.
Kam kyla atlyginimai Europoje, o kas skaičiuoja nuostolius?
Be mokestinės naštos, statistika atskleidė ir didžiulį atotrūkį tarp atskirų ūkio šakų. ES ekonomika aiškiai pasidalijo į naudos gavėjus bei stagnuojančius sektorius.
Kur atlyginimai auga sparčiausiai:
- Nekilnojamasis turtas (+4,6 proc.): Didžiausiais laimėtojais tapo nekilnojamojo turto brokeriai ir operacijų su nekilnojamuoju turtu specialistai.
- Mokslas ir IT (+4,5 proc.): Intelektinis darbas – profesinė bei mokslinė-techninė veikla – ir toliau brangsta.
- Švietimas (+4,4 proc.): Viešasis sektorius bei privačios mokyklos priverstos didinti įkainius, siekdamos išlaikyti darbuotojus.
Kur atlyginimai įšaldyti arba mažėja: Realiajam gamybos sektoriui atėjo ne patys geriausi laikai. Tradicinėje pramonėje atlyginimai kilo vos 2,8 proc., energetikoje – 2,7 proc., o kasybos pramonėje atlyginimai smuko net 1,2 proc.
Dviejų greičių Europa: Rytai turtėja, Vakarai stabdo
Vis dėlto įspūdingiausias „Eurostat“ ataskaitos akcentas – geografinis atotrūkis. Europos darbo rinka tiesiogine prasme skilo perpus.
- Rytų Europos bumas: Absoliučia rekordininke tapo Slovėnija, kurioje atlyginimai šoktelėjo net 19,1 proc. Nuo jos kiek atsilieka Bulgarija (+13,8 proc.) ir Kroatija (+10,5 proc.). Rytų Europa bei Balkanų šalys sparčiai vejas vakarinius kaimynus, taip bandydamos apsaugoti darbuotojus nuo darbo migracijos.
- Vakarų stagnacija: Europos ekonomikos lokomotyvai praktiškai sustojo. Didžiausioje ES ekonomikoje Vokietijoje atlyginimai augo vos 2,7 proc. (tuo tarpu netiesioginiai darbo mokesčiai ten padidėjo 4,9 proc.). Prancūzijoje augimas siekė mikroskopinius 1,1 proc., o Maltoje užfiksuotas realus atlyginimų mažėjimas 3,9 proc.
Pasibaigus 2025 metams, Europos verslas susidūrė su sudėtinga padėtimi. Įmonės atsidūrė savotiškuose spąstuose: viena vertus, infliacija ir darbuotojų trūkumas verčia didinti atlyginimus, kita vertus – valstybės sistemingai didina fiskalinę ir socialinę naštą. Dėl šios priežasties Europos darbuotojo „kaina“ kyla, mažindama bendrą verslo konkurencingumą, tuo tarpu patys dirbantieji (ypač Vakarų Europoje) šio augimo savo piniginėse beveik nepajunta.
NEWSROOM IN primena, jog neseniai paaiškėjo apie Vokietijos automobilių pramonės elektronikos komponentų gamintojos „Aumovio“ (buvusios „Continental“) didelės gamyklos uždarymą Lietuvoje. Vyriausybės ekonomikos blokai įvardijo pagrindinę šios situacijos priežastį – problema slypi bendruose biurokratiniuose Europos Sąjungos procesuose.
