
Pirmąjį 2026 metų ketvirtį Europos Sąjungos (ES) ekonomika paaugo vos 0,1 proc. ir paniro į „švelnią stagnaciją“. Remiantis gegužės 13 dieną paskelbtais „Eurostato“ duomenimis, formaliai tai dar nėra nuosmukis, tačiau augimas toks menkas, kad lieka beveik nepastebimas. Tokią situaciją lėmė dėl konfliktų Artimuosiuose Rytuose išaugusios energijos kainos bei silpna gyventojų perkamoji galia. Visgi net ir bendro sąstingio fone išsiskiria kelios sparčiai augančios valstybės ir akivaizdūs autsaideriai.
ES ekonomika: pagrindiniai stagnacijos rodikliai
Siekdami įvertinti ekonomikos „strigimą“, analitikai stebi tris pagrindinius indikatorius:
- BVP (augimas +0,1 proc.): Tai – minimalus įmanomas teigiamas rodiklis. Ekonomika nekrinta, tačiau ir nesivysto.
- Infliacija (3,0 proc.): Kainos kyla greičiau nei auga ekonomika. Mat gyventojai daugiau išleidžia būtiniausiems poreikiams ir mažina kitų prekių vartojimą.
- Investicijos: Dėl aukštų Europos Centrinio Banko (ECB) palūkanų normų verslas vangiai skolinasi plėtrai, o to įšaldo pramonės sektorių.
BVP lyderių trejetukas ir autsaideriai
Situacija Europoje nėra vienodai prasta. Štai valstybės, kurioms 2026 metų pradžioje pavyko fiksuoti augimą:
Augimo lyderės (2026 m. pirmasis ketvirtis):
- Suomija (+0,9 proc.) – netikėtą šuolį lėmė atsigavęs eksportas bei technologijų sektorius.
- Vengrija (+0,8 proc.) – augimą skatino investicijos į akumuliatorių gamybą ir automobilių pramonę.
- Estija ir Ispanija (+0,6 proc.) – Ispaniją tradiciškai gelbėjo turizmas, tuo tarpu Estija pademonstravo atsigavimą po užsitęsusio nuosmukio.
Autsaiderės (nuosmukis):
- Airija (-2,0 proc.) – staigų kritimą lėmė tarptautinių korporacijų veiklos svyravimai.
- Lietuva (-0,4 proc.) – traukėsi pramonės užsakymai ir krito vidaus paklausa.
Pramonės rodikliai
Kovą pramonės gamyba ES vidutiniškai augo 0,8 proc., tačiau metiniu lygiu vis dar fiksuojamas 1,0 proc. nuosmukis.
- Pramonės lyderės: Šioje srityje pirmauja Danija (+8,4 proc.), Bulgarija (+5,8 proc.) bei Lenkija (+5,4 proc.). Lenkija ir toliau stiprina „Europos fabriko“ statusą, pritraukdama iš Vokietijos besitraukiančias gamyklas.
- Pramonės autsaiderės: Gilus nuosmukis stebimas Belgijoje (-3,0 proc.) ir Estijoje (-2,6 proc.). Nors bendras Estijos BVP augo, šalies pramonė vis dar neišbrenda iš krizės.
Nedarbas: stabilumas ties riba
Nedarbas ES sustingo ties 6,0 proc. riba. Tai – istoriškai žemas lygis, vis dėlto jis maskuoja milžiniškus skirtumus tarp atskirų bloko valstybių.
- Mažiausiai bedarbių: Žemiausias nedarbo lygis fiksuojamas Čekijoje (3,1 proc.), Bulgarijoje (3,2 proc.) ir Lenkijoje (3,3 proc.). Šiose šalyse netgi stebimas darbo jėgos trūkumas.
- Daugiausiai bedarbių: Situacija tradiciškai sudėtinga Ispanijoje (10,3 proc.) bei, netikėtai, Suomijoje (10,5 proc.). Pastarojoje net ir augant BVP, darbo rinka išlieka itin inertiška.
Stagnacija ar perkrovimas?
2026 metų gegužę ES ekonomika primena margą audinį. Vokietija ir Prancūzija stovi vietoje, tempdamos bendrus rodiklius žemyn. Tuo tarpu Lenkija, Bulgarija bei Danija įrodo, jog pramonės modelis vis dar pajėgus veikti. Pagrindinė rizika išlieka aiški – jeigu ECB vasarą nesumažins palūkanų normų, stagnacija daugumai Bendrijos šalių gali peraugti į pilnavertę recesiją.