Šios savaitės pradžioje Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijose užfiksuoti keli kariniai bepiločiai orlaiviai, kai kurie iš jų gabeno kovinius užtaisus. Laimė, per incidentus žmonės nenukentėjo. Ukrainos dronų pasirodymas regione tiesiogiai siejamas su neseniai Kyjivo surengtomis atakomis prieš Ust Lugos uostą ir Leningrado srities energetikos objektus. Visgi didžiausias dėmesys krypsta ne į pačius aparatus, o į meistrišką oficialių institucijų atsaką.
Bepiločiai orlaiviai ir oro gynybos aklosios zonos
Pirmiausia visuomenei kilo klausimas: kaip sprogmenis gabenantys koviniai dronai nepastebėti kirto NATO valstybių sienas? Atsakymas slypi techniniuose ribojimuose. Standartiniai radarai, pritaikyti sekti balistines ir dideles sparnuotąsias raketas, fiziškai nemato itin mažame aukštyje skrendančių taikinių. Bepiločiai tiesiog „paniro“ po radiolokaciniu lauku, o tai atskleidė rimtą išankstinio įspėjimo sistemos pažeidžiamumą.
Nutylėjimo menas: Latvijos gynybos ministerijos atsakymo užkulisiai
Po incidento Rusijos žiniasklaida pradėjo kampaniją, kurioje teigiama, esą Baltijos šalys sąmoningai atvėrė savo oro erdvę Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bepiločiams. Latvijos gynybos ministerijos reakcija buvo itin iškalbinga. Institucija paskelbė išsamų pareiškimą – jame Maskvos publikacijos pavadintos informacine operacija, kuria siekiama „diskredituoti NATO, skaldyti visuomenę, mažinti pasitikėjimą valstybės institucijomis ir silpninti paramą Ukrainai“. Latvijos kariškiai taip pat patikino, jog „nedalyvauja planuojant ar vykdant Ukrainos kontrpuolimus“.
Estijos gynybos pajėgų žvalgybos centro vadas pulkininkas Antsas Kiviselgas situaciją pakomentavo tiesmukai. „Tai visiška netiesa“, – pabrėžė jis. – „Kovo 25-osios naktį į Estijos oro erdvę įskridę dronai atvyko iš Rusijos. Turimais duomenimis, nė vienas iš jų nebuvo nutaikytas į Estiją – jie tiesiog nukrypo nuo kurso arba buvo nukreipti.“
Tai – klasikinis diplomatinis išsisukinėjimas. Nedalyvavimas planuojant atakas toli gražu nereiškia uždaros oro erdvės. Kol kas nei Latvija, nei Lietuva, nei Estija nepaskelbė tiesioginio, nedviprasmiško paneigimo, jog jų dangus galėjo būti naudojamas tranzitui.
Latvija įteikė notą Rusijai dėl Ukrainos drono
Tęsiantis šiems nutylėjimams, Latvijos užsienio reikalų ministerijos veiksmai primena aukštąjį politinės ekvilibristikos pilotažą. Kovo 25 d. institucija iškvietė laikinąjį Rusijos reikalų patikėtinį ir įteikė jam „kategoriško protesto“ notą. To priežastis – Latvijos oro erdvę kirtęs Ukrainos bepilotis.
Rygos logika paprasta: būtent Rusija savo agresija kuria nenuspėjamas grėsmes bei saugumo incidentus visame regione. Taigi diplomatinė ir politinė atsakomybė dėl virš NATO teritorijos praskridusio Ukrainos drono oficialiai perkelta Maskvai.
Kyjivo reakcija: karo rūkas ir nauji algoritmai
Ukrainos atstovai taip pat vengia atvirumo. Prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas nurodė, jog būtina atlikti tyrimą. Viena vertus, jis patvirtino, kad Ukraina naudoja tolimojo nuotolio dronus, kurių trajektorijos gali „pasikeisti“. Kita vertus – neatmetė ir Rusijos provokacijų versijos, kuriomis esą siekiama eskaluoti įtampą.
Vis dėlto problema jau sprendžiama praktiniu lygmeniu: Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas skubiai lankėsi Kyjive, kur su Ukrainos kolegomis aptarė ir bepiločių orlaivių paleidimo algoritmus.
Krizinėse situacijose visuomenei reikia atvirumo
Už meistriškų diplomatinių manevrų dažnai pamirštamas svarbiausias dalykas – paprastų žmonių saugumas. Lietuvos, Latvijos ir Estijos pasienio regionų gyventojams ši situacija atrodo ne kaip elegantiškas politinis ėjimas, o kaip tiesioginė fizinė grėsmė jų gyvybėms bei namams.
Kai oficialios institucijos kalba mįslėmis, vengia tiesių atsakymų ir keičiasi neįprastomis protesto notomis, atsiranda informacinis vakuumas. Krizinėse situacijose visuomenei reikia atvirumo ir realių rizikų suvokimo. Valdžios nenoras megzti tiesioginio dialogo tik sėja paniką bei kuria idealią terpę propagandai.
Reziumuojant, situacija kelia nerimą: bepiločiai krenta, radarai jų nemato, pareigūnai naudojasi incidentu diplomatinėms pergalėms, o paprasti piliečiai lieka nežinioje, ar jų dangus išties saugus.
