Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde griežtai įspėjo, jog artėjanti energetikos krizė ir karas Irane atneš milžinišką pasaulinę ekonominę žalą. Per vieną savaitę institucijos vadovė pateikė dvi atskiras, bet vienodai nerimą keliančias prognozes. Duodama interviu žurnalui „The Economist“, C. Lagarde sukritikavo investuotojus dėl aklo optimizmo, o oficialioje kalboje Frankfurte pranešė apie artėjantį didelio masto infliacijos ir energetikos šoką.
Interviu „The Economist“: kodėl Volstritas klysta
Bendraudama su žurnalistais, ECB vadovė pareiškė, jog finansų rinkos smarkiai nuvertina problemos mastą. Nors investuotojai klaidingai tikisi greito krizės sprendimo, technikos ekspertai konstatuoja: dėl milžiniškų energetikos infrastruktūros pažeidimų Artimuosiuose Rytuose atstatymo darbai truks ne vienerius metus.
C. Lagarde pabrėžė, jog rinkos į dabartines kainas dar neįtraukė domino efekto, netrukus sugriausiančio pasaulines tiekimo grandines. Kaip pavyzdį ji nurodė helio dujas, kurios kritiškai svarbios mikroschemų gamybai. Didelė dalis pasaulinių šių dujų atsargų gabenama per Hormūzo sąsiaurį, tačiau artėjantis deficitas kol kas niekaip neatsiliepia puslaidininkių kainoms.
Frankfurtas: energetikos krizė ir prarajos riba
Po kelių dienų Frankfurte kalbėjusi C. Lagarde savo dėmesį nukreipė nuo finansų į fizinį išteklių trūkumą. Anot jos, pasaulio ekonomika visiškai priartėjo prie „energetinės prarajos“.
Pasaulinės naftos atsargos sparčiai senka, o paskutiniai suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) tanklaiviai, spėję pasikrauti Persijos įlankoje dar iki eskalacijos, jau pasiekia savo kelionės tikslus. Būtent tai reiškia, jog plataus masto Artimųjų Rytų tiekimo praradimo padariniai ekonomiką smogs artimiausiu metu. ECB nuogąstavimus patvirtino ir Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatihas Birolas. Jis įspėjo, jog „nė viena šalis neliks nuošalyje nuo hios krizės padarinių, jeigu situacija ir toliau taip klostysis“. Beje, deficitas jau dabar atsiliepia verslui: įvairių Europos šalių žiniasklaida praneša apie staigų nuotaikų pablogėjimą euro zonos privačiame sektoriuje ir vėluojantį tiekimą.
2022-ųjų šmėkla ir psichologinės infliacijos veiksnys
Pats nerimą keliančiausias C. Lagarde pareiškimas buvo susijęs su kainų augimo tempais. Pareigūnė įspėjo, jog dabartinis konfliktas gali įsukti infliaciją Europoje kur kas greičiau nei tai padarė plataus masto karo Ukrainoje pradžia 2022-aisiais, kuomet infliacija šoktelėjo iki 10,6 proc.
Priežastis slypi žmogaus psichologijoje ir nesenoje patirtyje. Mat įmonės jau išmoko žaibiškai perrašyti kainų etiketes vos pasirodžius pirmiesiems krizės ženklams, o darbuotojai dabar kur kas griežčiau ir greičiau reikalauja didinti atlyginimus, siekdami kompensuoti išlaidas. „Ištisa karta išgyveno savo pirmąjį didelės infliacijos epizodą, tad antrą kartą ji veikiausiai nebereaguos taip lėtai“, – pažymėjo ECB prezidentė.
Priežastis santūriam optimizmui
Nepaisant niūrių prognozių, savo kalbą C. Lagarde baigė bandydama nuraminti rinkas. Ji akcentavo, jog šiandien Europa smūgiui pasiruošusi geriau nei prieš ketverius metus. Pagrindinė infliacija šiuo metu artima ECB nustatytam 2 proc. tikslui, o palūkanų normos leidžia efektyviau stabdyti kainų kilimą. „Neleisime neryžtingumui mūsų paralyžiuoti“, – reziumavo C. Lagarde, leisdama suprasti, jog reguliuotojas pasirengęs imtis ryžtingų veiksmų.
