2026 m. vasarį atlikta didelio masto organizacijos „Euroconsumers“ apklausa atskleidė, jog Europos vartotojai rado naują būdą asmeniškai dalyvauti geopolitikoje. Matydami oficialiosios diplomatijos trūkumus, piliečiai savo pinigines pradėjo naudoti kaip spaudimo įrankį. Tyrimo, kuriame apklausta beveik 10 tūkst. žmonių iš dešimties Europos valstybių (Belgijos, Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, Vengrijos, Airijos, Italijos, Lenkijos, Portugalijos ir Ispanijos), rezultatai rodo piliečių pasiryžimą boikotuoti užsienio prekes bei remti vidaus rinką. Taip jie reikalauja iš Briuselio griežtos ir nepriklausomos pozicijos pasauliniuose konfliktuose. Tai kelia klausimą: ar blokas turi realius geopolitinius „raumenis“, ar tai – tik turtinga rinka be politinės įtakos?
Draugystės su JAV pabaiga ir vartotojų boikotas
ES ir JAV santykiai išgyvena rimtą krizę. Vos 28 proc. apklaustųjų tiki, jog Vašingtonas ateityje išliks patikimas partneris. Be to, 74 proc. europiečių įsitikinę, kad Jungtinių Valstijų įvesti muitai pirmiausia naudojami kaip politinio spaudimo Europai įrankis. Reaguodami į šiuos veiksmus, 70 proc. piliečių tiesiogiai reikalauja, jog ES vadovybė įvestų griežtus atsakomuosius tarifus.
Geopolitika jau tiesiogiai veikia vartotojų elgseną. Mat 44 proc. respondentų nurodė sąmoningai sumažinę arba visiškai nutraukę amerikietiškų prekių bei paslaugų pirkimą. Vertindami nesenus Vašingtono siekius dėl Grenlandijos, 72 proc. europiečių išreiškė pasirengimą palaikyti salos autonomiją, net jei šis konfliktas neigiamai paveiktų pačios ES ekonomiką.
Nauji horizontai: Azija tapo svarbesnė už Ameriką
Nusivylę transatlantine partneryste, pusė europiečių mano, jog Bendrija privalo susitelkti į naujų sąjungininkų paiešką. Pagrindiniu uždaviniu 51 proc. apklaustųjų įvardijo prekybos ryšių stiprinimą su išsivysčiusiomis Azijos valstybėmis, tokiomis kaip Japonija ir Pietų Korėja. Antroje vietoje atsidūrė Kinija – 37 proc. piliečių prekybos su Pekinu plėtrą laiko aukštu prioritetu. Palyginimui, skubų prekybos santykių su Amerika atkūrimą prioritetiniu laiko vos 29 proc. respondentų.
„Pagaminta Europoje“, bet pageidautina be permokų
Europiečiai aiškiai suvokia priklausomybės nuo importo rizikas. Absoliuti dauguma pasisako už vidaus gamybos potencialo plėtrą: 85 proc. reikalauja nepriklausomybės maisto produktų gamybos srityje, 82 proc. – farmacijoje, o 80 proc. nori, jog ES aktyviau investuotų į nuosavas technologijas.
Visgi vartotojų ekonominį patriotizmą griežtai riboja asmeninis biudžetas. Nors 76 proc. piliečių teigia, jog būtina teikti pirmenybę vietinėms prekėms, tik 41 proc. jų sutiktų už ES produkciją mokėti daugiau nei įprastai. Dar 32 proc. europietišką gaminį rinktųsi tik tuo atveju, jei jo kaina susilygintų su importuojamu analogu. Kita vertus, 27 proc. apklaustųjų apskritai nemato reikalo kreipti dėmesio į kilmės šalį.
Ateities baimė ir pasaulinio karo grėsmė
Nors 68 proc. respondentų europietišką gyvenimo kokybę laiko aukščiausia pasaulyje, bendros visuomenės nuotaikos išlieka itin pesimistinės. Apie 72 proc. piliečių neabejoja, jog pragyvenimo išlaidų krizė artimiausiu metu tik aštrės. Patys nerimą keliausi tyrimo duomenys susiję su pasauliniu saugumu – maždaug trečdalis apklaustųjų (30 proc.) mano, kad per artimiausius trejus metus Europos Sąjunga bus įtraukta į naują pasaulinį karą.
Europos vartotojai ir bloko skilimas: skirtingos reakcijos
Tačiau Europa toli gražu nėra tokia monolitinė, kaip gali atrodyti iš Briuselio perspektyvos. Pasigilinus į ataskaitos duomenis, tampa aišku: tai, kas gąsdina prancūzus, džiugina vokiečius, o danai elgiasi visiškai kitaip nei lenkai. Mentaliteto, istorijos bei ekonomikos skirtumai griauna vieningo Europos vartotojo mitą.
Danija: amerikietiško boikoto lyderė
Danai pasirodė esantys patys ryžtingiausi veikdami prieš Vašingtono politiką. Būtent Danijoje užfiksuotas aukščiausias rodiklis tarp visų valstybių – 55 proc. apklaustųjų jau sumažino arba visiškai nustojo pirkti JAV prekes. Nepaisant to, shios šalies gyventojai išlieka dideli prekybos optimistai: 73 proc. jų neabejoja, jog nauji tarptautiniai susitarimai atvers prieigą prie geresnių kainų bei produktų.
Prancūzija: pagrindinių skeptikų tauta
Prancūzai pademonstravo aukštą nepasitikėjimo lygį visais vykstančiais procesais. Vos 51 proc. tiki, kad nauji susitarimai pagerins kainas parduotuvėse. Ypač stipriai juos baugina potenciali sutartis su Lotynų Amerikos valstybėmis („Mercosur“) – 59 proc. Prancūzijos gyventojų baiminasi, jog tai sukels nekokybiškų produktų antplūdį Europos rinkoje. Apskritai prancūzų vartotojai išsiskiria kaip mažiausiai optimistiškai nusiteikę ateities atžvilgiu, o 38 proc. jų jau dabar pasirengę atsiriboti nuo sąjungos su Jungtinėmis Valstijomis.
Vokietija: griežtas pragmatizmas
Priešingai nei kaimynai prancūzai, vokiečiai karštai palaiko prekybos susitarimą su Lotynų Amerika: 71 proc. jame mato puikų įrankį naujoms partnerystėms kurti. Tuo pat metu 62 proc. Vokietijos gyventojų pasisako už glaudžių ryšių su JAV išsaugojimą. Visgi, kalbant apie savų gamintojų palaikymą, vokiečiai pasirodė esantys patys racionaliausi. Didžiausia skeptikų grupė (34 proc.) gyvena būtent Vokietijoje – šie žmonės kategoriškai nepasirengę permokėti už prekes vien dėl to, jog jos pažymėtos europietiška etikete.
Lenkija: ištikimybė Vašingtonui
Visuotinio europiečių nusivylimo transatlantine partneryste fone Lenkija atrodo kaip išimtis. Apklausos duomenys rodo, jog ši šalis ir toliau linksta link Vašingtono. Maža to, didelė dalis lenkų įsitikinę, kad derybos dėl muitų privalo vykti nacionalinių vyriausybių lygmeniu, o ne būti perleistos Briuseliui.
Portugalija ir Airija: nerimastingi diplomatai
Šių valstybių gyventojai geriau nei kiti supranta, jog prekyba – tai geopolitikos įrankis. Portugalijoje 85 proc., o Airijoje 82 proc. respondentų komercinius susitarimus vertina kaip strateginių sąjungų kūrimo būdą. Visgi jų drąsą tarptautinėje arenoje temdo didžiulė baimė dėl vidaus problemų. Mat 83 proc. portugalų bei 81 proc. airių neabejoja, kad pragyvenimo išlaidų krizė netrukus taps dar aštresnė.
