Dešimt Šiaurės ir Rytų Europos valstybių pasirašė memorandumą dėl tarpvalstybinės gyventojų evakuacijos ginkluoto konflikto ar plataus masto krizės atveju. Švedijos gynybos ministerijos pristatytas planas suvienijo Skandinavijos, Baltijos valstybes bei Lenkiją ir Vokietiją.
Atsižvelgdamos į skaudžias šiuolaikinių karinių konfliktų pamokas, Europos valstybių sostinės pragmatiškai ruošia transporto koridorius ir teisinę bazę milijonų žmonių perkėlimui.
Gyventojų evakuacija: Ukrainos patirtis ir valdymas
Pastarųjų metų karinė analitika atskleidė paprastą faktą: civilių gyventojų buvimas karo veiksmų zonoje smarkiai riboja reguliariosios kariuomenės manevringumą. Švedijos gynybos ministerija pabrėžė, jog naujasis protokolas remiasi praktine karo Ukrainoje patirtimi. Laikinas ir organizuotas civilių perkėlimas už valstybės sienų leidžia ginkluotosioms pajėgoms efektyviai organizuoti gynybą, neeikvojant resursų miestų funkcionavimui karo sąlygomis užtikrinti. Dešimties valstybių – Švedijos, Danijos, Estijos, Suomijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Lenkijos ir Vokietijos – susitarimas faktiškai paverčia Baltijos jūros regioną bendru logistikos tinklu. Rengiamuose krizių valdymo planuose bus pateikta itin konkreti inžinerinė bei teisinė informacija.
Dokumentuose reglamentuojama, kaip bus išskiriami saugūs transporto koridoriai masiniam tranzitui, nustatomos pagreitintos didelių žmonių srautų registracijos taisyklės, apibrėžiami būsto fondo paskirstymo algoritmai priimančiosiose šalyse bei medicininės pagalbos pažeidžiamoms gyventojų grupėms mechanizmai.
Vietinių susitarimų išplėtimas
Dabartinis daugiašalis susitarimas neatsirado iš niekur – tai logiškas jau veikiančių regioninių saugumo protokolų tęsinys.
Kiek anksčiau panašius susitarimus siauresniu formatu sudarė Lietuva, Latvija ir Estija – šios valstybės parengė algoritmus blogiausiam scenarijui, numatančiam skubų šimtų tūkstančių piliečių pasitraukimą.
Atskirą dvišalį evakuacijos paktą dar 2024 metais pasirašė Stokholmas ir Helsinkis, atsižvelgdami į milžinišką Suomijos rytinės sienos ilgį – 1340 kilometrų. Dabar šie pavieniai planai jungiasi į bendrą projektą. Lenkijos ir Vokietijos prisijungimas prie protokolo reiškia, kad Europos šalys formuoja gilių strateginį užnugarį, galintį legaliai, greitai ir be biurokratinių kliūčių „suvirškinti“ milžiniškus demografinius srautus, jei geopolitinė įtampa pereitų į karštąją fazę.
