Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas pranešė apie dviejų itin svarbių Irano režimo figūrų žūtį – nukauti Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Ali Larijani ir sukarintos grupuotės „Basidžas“ vadas Gholamreza Soleimani. Tokio lygio veikėjų pašalinimas suduoda kritinį smūgį tiek Teherano užsienio politikos valdymui, tiek vidaus jėgos struktūroms.
Ali Larijani ir G. Soleimani: strategas bei teroro kuratorius
☛ Ali Larijani ilgus metus buvo vienas pagrindinių Irano valstybingumo ramsčių. Kilęs iš įtakingo ir turtingo politinio klano, jis dvylika metų ėjo parlamento (Medžliso) pirmininko pareigas. A. Larijani buvo laikomas intelektualu ir patyrusiu derybininku, dešimtmečiais formavusiu Irano branduolinę programą. Visgi per 2025–2026 metų eskalaciją jis atmetė diplomatiją ir užėmė itin radikalią poziciją. Būtent jis JAV ir Izraeliui viešai žadėjo „neužmirštamą pamoką“, grasindamas panaudoti neregėtą jėgą.
Pasirodžius informacijai apie sunkų naujojo aukščiausiojo lyderio Mojtabos Khamenei sužeidimą, paaiškėjo, jog būtent A. Larijani de facto valdė valstybę ir savo rankose telkė visus galios svertus. Izraelio žvalgyba susekė šešėlinį lyderį konspiraciniame bute, kuriame jis slėpėsi nuo galimų pasikėsinimų. Per naktinį raketų smūgį Ali Larijani žuvo kartu su sūnumi.
☛ Vienu metu su politiniu strategu nukautas ir Gholamreza Soleimani – asmuo, atsakingas už fizinį režimo išlikimą šalies viduje. Nuo 2019 metų jis nepertraukiamai vadovavo „Basidžui“ – daugiamilijoninei sukarintai savanorių milicijai, integruotai į Islamo revoliucijos sargybinių korpuso (IRSK) struktūrą.
Skirtingai nei užsienyje kovojantys elitiniai padaliniai, G. Soleimani specializavosi vidaus terore. Jam vadovaujant „Basidžas“ virto negailestinga mašina, vykdžiusia masines egzekucijas ir žiauriai malšinusia bet kokius pastarųjų metų pilietinius protestus. Dėl šių veiksmų tarptautinė bendruomenė pripažino jo vadovaujamą struktūrą teroristine, o pats G. Soleimani figūravo dešimtyse sankcijų sąrašų.
A. Larijani ir G. Soleimani likvidacija, tikėtina, iš esmės pakeis „Irano karo“ eigą. Sunaikinęs A. Larijani, Izraelis faktiškai sugriovė pagrindinį režimo smegenų centrą ir atėmė iš šalies funkcionierių, galintį priimti strateginius sprendimus aukščiausiojo lyderio izoliacijos sąlygomis. Savo ruožtu G. Soleimani pašalinimas atima iš Teherano pagrindinį baudžiamąjį įrankį, kuris sulaikydavo išvargintą Irano visuomenę nuo masinių sukilimų.
