Europos Komisija pristatė naują įrankį Europos kariniam pramoniniam kompleksui sparčiai modernizuoti – lanksčių ir greitų gynybos inovacijų programą („AGILE“). Šiam bandomajam projektui skirta 115 mln. eurų. Tiesa, Briuselis oficialiai leido programoje dalyvauti ne tik Bendrijos rezidentams, bet ir asocijuotųjų trečiųjų šalių įmonėms bei startuoliams.
Gynybos inovacijos: iš laboratorijos – į mūšio lauką
Pagrindinis naujosios iniciatyvos tikslas – maksimaliai sutrumpinti pažangių technologijų kelią nuo brėžinių iki realaus pritaikymo. Programa sutelks dėmesį į perspektyviausias kryptis: dirbtinį intelektą, kvantines technologijas ir modernius bepiločius orlaivius. Europos Sąjunga kliaujasi ne nerangiomis valstybinėmis korporacijomis, o smulkiojo bei vidutinio verslo įmonėmis ir sparčiai augančiais technologijų startuoliais.
Karas Ukrainoje davė Europai skaudžią pamoką – norint išlaikyti konkurencingumą, privalu veikti kur kas greičiau, pabrėžė Europos Komisijos vykdomoji pirmininko pavaduotoja Henna Virkkunen. Iki 2027 metų truksiančiame bandomajame etape planuojama atrinkti ir finansuoti nuo 20 iki 30 proveržio projektų. Būtent jie turėtų patenkinti opiausius Bendrijos valstybių gynybos poreikius.
Prioritetiniai projektai
Kokie projektai gali tikėtis finansavimo? Portalas NEWSROOM IN sudarė tikėtiną krypčių sąrašą. Priešingai nusistovėjusiems stereotipams, europinės dotacijos pagal programą „AGILE“ atiteks ne milžiniškoms korporacijoms, o smulkiajam bei vidutiniam verslui. Į 115 mln. eurų dalį galės pretenduoti tiek visai jauni startuoliai, turintys novatoriškų idėjų, tiek jau veikiančios įmonės, kurioms trūksta lėšų konvejerinės gamybos plėtrai.
Svarbiausia sąlyga – technologija privalo užtikrinta realų pranašumą mūšio lauke ir patenkinti neatidėliotinus kariškių poreikius. Nors oficialiai pagrindiniais prioritetais laikomi dronai, dirbtinis intelektas ir kvantiniai skaičiavimai, tikrasis projektų spektras gerokai platesnis. Finansavimo gali tikėtis pažangios antžeminės bei jūrinės robotikos kūrėjai: nuo autonominių katerių iki žvalgybai skirtų robotų šunų ar šaudmenis gabenančių bepiločių vežimėlių. Didžiulės viltys siejamos su elektroninės kovos ir ryšių sistemomis, mat kariuomenėms gyvybiškai būtini apkasų ryšio slopintuvai, antidroniniai ginklai ir neįveikiamos šifravimo technologijos.
Atskira dotacijų dalis gali būti skirta ekipuotės ir išgyvenimo technologijų kūrėjams. Milijoninės investicijos numatytos inovatyvios medicinos (pavyzdžiui, išmaniųjų turniketų, savarankiškai reguliuojančių spaudimą, arba kišeninių echoskopų) ir naujų medžiagų išradėjams. Tarp pastarųjų – karius nuo priešo termovizorių paslepiantys šiluminiai pončai bei kiti sprendimai.
Biudžeto deficitas ir ateities planai
Nors projektas ambicingas, Europos pareigūnai pripažįsta pradinio finansavimo trūkumą. Už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius nurodė, jog 2027 metams programai „AGILE“ pavyko surinkti vos 115 mln. eurų. Šios lėšos perkeltos iš dabartinių Europos gynybos fondo bei kosmoso programų biudžetų. Pasak A. Kubiliaus, Komisija mielai skirtų kur kas daugiau, tačiau didelių sumų patvirtinimas visiškai priklauso nuo ES valstybių narių politinės valios.
Vis dėlto atsakingi eurokomisarai nusiteikę optimistiškai. Artėjantys 2027 metai taps savotišku programos „AGILE“ išbandymu. Jei bandomasis projektas įrodys savo efektyvumą ir duos realių technologinių rezultatų, kitam etapui nuo 2028 iki 2035 metų iniciatyva gaus iš esmės kitokius, kur kas didesnius finansinius išteklius. Be to, Europos Komisija viliasi, jog ši patirtis įkvėps žemyno vyriausybes kurti panašius fondus kariniams startuoliams nacionaliniu lygmeniu.
