JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu leidiniui „Financial Times” pareiškė, jog NATO šalys ir Kinija privalo padėti užtikrinti laivybos saugumą Ormūzo sąsiauryje. Pasak jo, Europos partnerių atsisakymas prisidėti prie Vašingtono pastangų gali itin neigiamai paveikti Aljanso ateitį. Maža to, D. Trumpas pabrėžė, jog jo vizitas į Pekiną, planuotas kovo pabaigoje, gali būti atidėtas, jei Kinija neparems šios iniciatyvos. Vašingtono pozicija remiasi argumentu, esą Europa ir Kinija gauna didžiausią naudą iš naftos tiekimo Persijos įlanka, mat pačios Jungtinės Valstijos nuo šių išteklių beveik nepriklauso.
Atsakomybės pasidalijimas: Ormūzo sąsiauris ir JAV sąlygos
Prieš kelias dienas JAV administracija pranešė apie naujos saugumo sistemos kūrimą Ormūzo sąsiauryje ir pabrėžė, jog išteklius importuojančios valstybės privalo prisiimti pagrindinę tranzito maršrutų apsaugos naštą. Naujausiame interviu D. Trumpas sukonkretino šiuos lūkesčius ir nurodė, jog bendradarbiavimas NATO viduje privalo remtis abipuse parama. Jungtinės Valstijos tikisi:
- Karinio buvimo. JAV tikisi Europos minų tralerių – jų ES turi daugiau nei Vašingtonas – bei specialiosios paskirties dalinių dislokavimo. Šios pajėgos turėtų atremti Irano bepiločių orlaivių bei jūrinių minų grėsmę pakrantėse.
- Abipusiškumo principo. JAV prezidentas išvedė tiesioginę paralelę su Ukrainos krize. Jis priminė, jog Vašingtonas suteikė didžiulę pagalbą Kyjivui nepaisant geografinio atstumo, tad dabar tikisi analogiškos Europos paramos Artimuosiuose Rytuose.
- Terminų Kinijai. Sprendimo dėl Pekino dalyvavimo laukiama artimiausiomis savaitėmis, dar iki planuojamo JAV prezidento vizito Kinijoje pradžios.
Rizikų vertinimas ir dalijimasis žvalgybos duomenimis
Vertindamas galimas rizikas koalicijos pajėgoms, Donaldas Trumpas tikino, jog potenciali grėsmė minimali – esą neseniai atlikti JAV veiksmai smarkiai susilpnino Irano karinį potencialą. Vis dėlto europiečiai regione jau skaičiuoja nuostolius: neseniai Irake per drono ataką žuvo Prancūzijos karys, o bazėje Kuveite sunaikintas Italijos orlaivis.
Interviu taip pat aptartas numanomas Rusijos žvalgybos duomenų perdavimas Iranui, kuriuo siekiama atremti JAV ir Izraelio oro gynybos sistemas. D. Trumpas susilaikė nuo tiesioginės Maskvos kritikos ir atkreipė dėmesį į analogiškus pačių Jungtinių Valstijų veiksmus. Pasak jo, Vašingtonui sunku reikšti pretenzijas Rusijai, mat Amerika panašią pagalbą ir įrangą tiekė Ukrainai.
Europos Sąjungos pozicija: dėmesys išlieka Ukrainai
Reaguodama į įvykių raidą, Europos diplomatija ragina formuoti vieningą požiūrį. ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams Kaja Kallas prieš šiandien Briuselyje vykstantį ES Užsienio reikalų tarybos posėdį pabrėžė, jog laivybos laisvės užtikrinimas Ormūzo sąsiauryje išties atitinka Europos ekonominius interesus. Kita vertus, ji akcentavo, jog krizė Artimuosiuose Rytuose neturi atitraukti resursų ir dėmesio nuo paramos Ukrainai. Neseniai sušvelnintas JAV sankcijas Rusijos naftai Europos diplomatijos vadovė pavadino „pavojingu precedentu” bei pridūrė, jog tai aprūpina Maskvą papildomais finansiniais ištekliais.
Pasak jos, Europos institucijos tęsia konsultacijas su Amerikos kolegomis, siekdamos nustatyti galimus ES dalyvavimo formatus užtikrinant Artimųjų Rytų regiono saugumą.
Kinijos atsakas
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Linas Jianas tiesiogiai neatsakė į JAV prezidento prašymą prisidėti prie laivų apsaugos Ormūzo sąsiauryje. Vietoj to jis teigė, jog Kinija „palaiko nuolatinį ryšį su visomis šalimis” dėl dabartinės situacijos Artimuosiuose Rytuose ir „atidžiai stebi jos raidą”. Pareigūnas paragino nutraukti karo veiksmus ir patvirtino, jog, nepaisant D. Trumpo pasiūlymo atidėti savo vizitą Kinijoje, abi pusės „palaiko ryšį”.