Pasaulinė asmeninių kompiuterių rinkos lyderė „Lenovo Group“ pranešė, kad gruodžio ketvirtį jos pelnas smuko 21 procentu. Bendrovės generalinis direktorius Yangas Yuanqingas pareiškė, kad sektorių sukrėtė beprecedentis operatyviosios atminties (DRAM) brangimas. Kainos padvigubėjo, mat gamyklos masiškai perorientuojamos aptarnauti neuroninius tinklus, o to sukėlė ilgalaikį struktūrinį lustų trūkumą asmeniniams kompiuteriams.
Finansiniai rezultatai ir kainų šokas
Paskutiniojo ketvirčio duomenimis, „Lenovo“ grynasis pelnas smarkiai susitraukė, nors technikos paklausa išliko stabili. Pagrindine tokio nuosmukio priežastimi tapo staigus komponentų brangimas, kurį įmonės vadovas pavadino „tvariu ir beprecedenčiu“.
Šį ketvirtį DRAM modulių kaina išaugo 100 proc., nors dar ankstesniu laikotarpiu fiksuotas 40–50 proc. šuolis. „Lenovo“ vadovybė prognozuoja, kad deficitas ir aukštos kainos rinką slėgs visus 2026 metus.
Rinkos tyrimų bendrovių IDC ir „TrendForce“ analitikai skaičiuoja, kad vartotojams skirti stacionarūs ir nešiojamieji kompiuteriai brangs nuo 15 iki 20 procentų.
Gelbėjimosi ratas – kompiuteriai su DI
Siekdama kompensuoti nuostolius, „Lenovo“ viską stato ant aukščiausios klasės segmento – įrenginių su integruotu dirbtiniu intelektu (AI PC). Bendrovė tiki, kad struktūrinis perėjimas prie DI kompiuterių taps augimo varikliu ir leis atkurti verslo pelningumą iki 2027-ųjų.
Kodėl brangsta atmintis: neuroninių tinklų veiksnys
NEWSROOM IN šį „kainų ralį“ sieja su globaliomis ginklavimosi varžybomis dirbtinio intelekto srityje. Lustų gamintojai („Samsung“, „SK Hynix“ ir „Micron“) visus pajėgumų permeta specializuotos HBM atminties gamybai, kuri būtina „NVIDIA“ DI serveriams ir duomenų centrams.
Dėl to standartinės atminties, skirtos nešiojamiesiems ir stacionariems kompiuteriams, gamyba tapo deficitinė. Situaciją dar labiau sunkina perėjimas prie naujo DDR5 standarto, kurio gamybos apimtys kol kas nepatenkina pasaulinių poreikių.
