2026-ųjų vasario 3–5 dienomis **WGS 2026** susitikimo metu Dubajus (JAE) tampa „pasaulio valdymo centru“. Pasaulinis vyriausybių viršūnių susitikimas (World Government Summit, WGS) suburs 35 valstybių vadovus, 150 delegacijų ir daugiau nei 6000 dalyvių. Globojami šeicho Mohammedo bin Rashido Al Maktoumo, šalių lyderiai, technologijų milžinų atstovai ir Nobelio premijos laureatai diskutuos, kaip dirbtinis intelektas (DI) gali eliminuoti eiles valstybinėse įstaigose, paversdamas daugumos institucijų veiklą „nematoma paslauga“.
2026-ųjų susitikimo temos: naujoji ateities architektūra
Šiemet WGS dėmesio centre – trys esminiai iššūkiai:
- Valdžios autonomizacija: Perėjimas nuo paprastų skaitmeninių paslaugų prie savarankišku DI grįsto vyriausybių valdymo.
- Dekarbonizacijos ekonomika: Finansų rinkų pertvarka klimato krizės akivaizdoje.
- Pasaulinis DI saugumas: Siekis sukurti „skaitmeninį kodeksą“, užtikrinantį, kad technologijos išliktų pavaldžios žmogui.
Tikra renginio vinimi taps pranešimas „Algoritminė valstybė“. Jo tezės skamba futuristiškai: visiškas valdininkų atsisakymas skirstant išmokas ir licencijas (taip eliminuojant 99 proc. korupcijos), numatomasis valdymas (kelių remontas dar neatsiradus duobėms) ir skaitmeninis piliečio dvynys, kuris, pavyzdžiui, gimus vaikui, pats inicijuoja išmokų pervedimą be jokių papildomų pažymų.
Dubajus – planetos „neutralieji vandenys“
2026-aisiais susitikimo vieta svarbi kaip niekada. Gilaus geopolitinio susiskaldymo epochoje Dubajus išlieka bene vienintele aikštele, kurioje Vakarai, Rytai ir Globalieji Pietūs gali sėsti prie vieno stalo. Tai „neutrali prieplauka“, kur technologinė pažanga aptariama be ideologinių sankcijų ir barjerų. Būtent todėl čia galima sutikti tiek JAV atstovus, tiek Europos Sąjungos bei BRICS šalių lyderius, tiek technologijų milžinų vadovus.
Utopijos kaina: „skaitmeninio Leviatano“ grėsmės
Nepaisant įspūdingų inovacijų vitrinų, samito dalyviai kels ir didelį nerimą keliančius klausimus:
- Ar algoritminė valstybė netaps visuotinio sekimo įrankiu? Jei „skaitmeninis dvynys“ žino apie jus viską, kas garantuos, kad šie duomenys nebus panaudoti prieš jus?
- Algoritmas tėra kodas, o jis gali klysti. Tačiau jei DI neteisėtai atims draudimą ar teisę išvykti, į ką kreiptis dėl peržiūros, jei nebeliks gyvų valdininkų?
- Ar galima patikėti mašinai sprendimus, reikalaujančius empatijos, o ne tik sausos skaičių logikos ir įstatymų raidės?
Viliamasi, kad dalyviams pavyks rasti pusiausvyrą tarp kodo ir progreso dvasios, kur DI perimtų rutiną, skaičiavimus ir kontrolę, o lyderiams paliktų tai, kas sudėtingiausia: strategiją, empatiją ir etinę atsakomybę.
2025-ųjų pamokos: kodėl kartelė iškelta taip aukštai
Susidomėjimą šių metų susitikimu kursto pernykščiai proveržiai. Tuomet technologinės lyderės (JAE, Singapūras) pademonstravo, kaip neuroniniai tinklai gali pakeisti armiją biurokratų. Anksčiau, norint gauti statybos leidimą ar subsidiją, tekdavo laukti savaitėmis ir bendrauti su dešimtimis valdininkų. Dabar šiose šalyse procesas trunka 5–10 sekundžių: DI savarankiškai patikrina dokumentus, sutikrina juos su teisės aktais ir akimirksniu pateikia rezultatą. Be eilių, kyšių ir frazės „užeikite rytoj“.
Taip pat pernai pristatytos išmaniosios kontrolės sistemos, leidžiančios 100 proc. stebėti vyriausybės veiksmus, kur kiekvienas biudžeto euras ar dirhamas pažymimas specialiu skaitmeniniu kodu (blokų grandinė). Tai reiškia, kad pinigų neįmanoma „pamesti“, pervesti ne ten ar pavogti – sistema tiesiog neleis atlikti mokėjimo, neatitinkančio įstatymų ir normų.
2025-aisiais šalys sutarė dėl vieningos palydovinės klimato stebėsenos sistemos. Nuo šiol palydovai realiuoju laiku fiksuoja, kur iš tiesų vyksta tarša ar neteisėtas miškų kirtimas.
Realybė prieš inovacijas
Kol Dubajus kuria ateitį, likęs pasaulis vis dar kovoja su popierizmo kalnais. Tai geriausiai iliustruoja Biurokratijos indeksas (Bureaucracy Index), parodantis, kas nusiteikęs rimtiems pokyčiams, o kas apie DI net negalvoja. Kalbant apie Europą, situacija itin nevienoda. Biurokratinės naštos lyderėmis išlieka Slovakija, Vengrija ir Italija, kur smulkusis verslas popierinei rutinai sugaišta iki 328 valandų per metus. Tuo tarpu skaitmeninės lyderės – Estija, Lenkija ir Kipras – dėl automatizacijos šį laiką sutrumpino beveik dvigubai (iki 173 valandų ir mažiau).
Norisi tikėti, kad WGS 2026 dalyviai naujas technologijas diegs taip pat sparčiai, kaip tai daro verslas. Pasaulyje, kur algoritmas gali išvaduoti žmogų nuo šimtų valandų beprasmių ataskaitų, delsti – reiškia vogti laiką iš savo pačių ateities.
