Pasaulinė sveikatos apsauga atsidūrė aklavietėje, kurią ekonomistai vadina „užburtu ratu“. Nors išlaidos medicinai visame pasaulyje auga geometrine progresija, paslaugų kokybė ir, kas dar svarbiau, gyventojų sveikatos rodikliai dažnai nesikeičia ar net prastėja. Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume pasaulio lyderiai bandė atsakyti į esminį klausimą: ar sveikatos apsauga yra bedugnė biudžeto lėšoms, ar svarbiausia investicija į tautos ateitį?
NEWSROOM IN apžvelgia pagrindines pranešėjų mintis ir pateikia jų įžvalgas:
Daugiau nei tik ekonomika
Diskusijos PEF sesijoje parodė, kad senasis modelis „sugedo – pataisėme“ (jau esamų ligų gydymas) nebėra ekonomiškai gyvybingas. Pasaulis stovi ant skausmingo, bet neišvengiamo paradigmos pokyčio slenksčio: medicina turi būti suvokiama ne kaip priverstinės „sąnaudos“, o kaip strateginė „investicija“.
Diskusijos toną uždavė Vokietijos federalinė sveikatos apsaugos ministrė Nina Warken. Ji iškėlė klausimą toli už buhalterinių ataskaitų ribų, pareiškdama: „Investicijos į sveikatos apsaugą – tai investicijos į demokratiją.“
Ši tezė atliepia vis stiprėjantį suvokimą, jog valstybės nesugebėjimas užtikrinti bazinės piliečių sveikatos griauna pasitikėjimą valdžios institucijomis. Kai žmonės negali gauti pagalbos arba bankrutuoja dėl gydymo sąskaitų, tai kursto socialinį nestabilumą ir populizmą. Tautos sveikata tampa nacionalinio saugumo ir politinio stabilumo klausimu.
Sveikatos apsauga: Rinka viena nesusitvarkys
Kodėl negalima tiesiog patikėti sveikatos apsaugos „nematomai rinkos rankai“? Harvardo universiteto politinės ekonomijos profesorė Stefanie Stantcheva paaiškino, kad sveikatos apsauga yra unikali sritis, kurioje klasikiniai rinkos mechanizmai stringa dėl daugybės išorinių veiksnių.
Privatus sektorius puikiai sugeba parduoti brangias procedūras, tačiau neturi paskatų investuoti į visuomenės sveikatą, pandemijų prevenciją ar mažas pajamas gaunančių gyventojų gerovę. „Valstybės politika čia vaidina svarbų vaidmenį“, – pabrėžė S. Stantcheva. Ji akcentavo, kad be protingo reguliavimo ir valstybės injekcijų sistema aptarnaus tik turtinguosius, o dauguma liks už borto.
Technologijos: personalizavimas be žmogaus įsikišimo?
Pagrindinė viltis nutraukti ydingą „augančių sąnaudų ir prastėjančios kokybės“ ratą siejama su technologijomis. „Siemens Healthineers“ generalinis direktorius Berndas Montagas paragino siekti „personalizavimo viso proceso mastu“.
Jo idėja – technologijas taikyti visur: nuo ankstyvosios prevencijos iki tikslios diagnostikos ir terapijos. Visgi B. Montagas padarė esminę išlygą: tai turi vykti „nedidinant žmogiškojo faktoriaus šiame procese“.
Ši B. Montago tezė tiesiogiai nurodo į „dramblį kambaryje“, apie kurį daug kalbama Davoso kuluaruose – dirbtinį intelektą. Sveikatos apsaugos sistemos visame pasaulyje kenčia dėl personalo trūkumo ir gydytojų „perdegimo“. Pagrindinė DI užduotis artimiausiais metais – ne tiek pakeisti gydytoją diagnozuojant, kiek perimti rutiną: kortelių pildymą, vaizdų analizę, administracinį darbą. Būtent DI gali leisti išplėsti personalizuotą požiūrį nesamdant armijos naujų gydytojų, kurių tiesiog nėra iš kur paimti.
Politiniai trumparegiškumo spąstai
Visgi net geriausios technologijos atsimuša į politinę realybę. „AstraZeneca“ valdybos pirmininkas Michelis Demaré įvardijo pagrindinę struktūrinę problemą – ciklų nesutapimą.
Sveikatos apsaugai reikalingos strategijos, apskaičiuotos 10–20 metų (pavyzdžiui, diabeto ar širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos vaisius duoda tik po dešimtmečių). Tuo tarpu politikai gyvena ketverių metų rinkiminiais ciklais. Jiems reikia greitų pergalių, kurias rinkėjams galėtų parodyti „čia ir dabar“, o ilgalaikės investicijos į prevenciją neatneša momentinių politinių dividendų. M. Demaré pabrėžė, kad „holistinis ir ilgalaikis požiūris yra vienintelis teisingas kelias“, tačiau pripažino, kad tai įgyvendinti su laikinomis vyriausybėmis – itin sudėtinga.
Strateginis brėžinys
Jei pripažįstame sveikatos apsaugą investicija, kaip ją valdyti? Indijos „Apollo Hospitals Enterprise“ vykdomoji direktorė Suneeta Reddy pasiūlė pragmatišką požiūrį, paremtą milžiniškos ir sudėtingos Indijos rinkos patirtimi. Jos nuomone, prieš diegiant brangias skaitmenines sistemas, būtina susitvarkyti su bazine strategija:
- Aiškiai apibrėžti, kas moka už paslaugas (valstybė, draudikai, pacientai).
- Nustatyti norimus klinikinius rezultatus (ką laikome gydymo sėkme).
- Sukurti medicininio aptarnavimo tinklus. Ir tik po to integruoti duomenis į skaitmeninę sistemą. Mat chaoso skaitmenizavimas sukurs tik skaitmeninį chaosą.
Požiūrio kaita
Diskusija Davose parodė, kad sveikatos apsaugos permąstymas ne kaip biudžeto „juodosios skylės“, o kaip produktyvios ekonomikos ir stabilios demokratijos pamato, yra pirmasis žingsnis.
Pagrindinis artimiausių metų iššūkis – rasti balansą tarp proveržio technologijų (DI, genomikos) diegimo, kurios ilguoju laikotarpiu gali sumažinti sąnaudas, ir būtinybės užtikrinti bazinį prieinamumą prie medicinos paslaugų čia ir dabar. Tai padaryti teks įveikiant politinį rinkiminių ciklų trumparegiškumą. Šalys, sugebėsiančios paversti sveikatos apsaugą iš išlaidų eilutės į investicinį portfelį, įgis svarbiausią XXI amžiaus konkurencinį pranašumą – sveiką ir darbingą žmogiškąjį kapitalą.
