Briuselyje, kur vyksta ES lyderių viršūnių susitikimas, netyla masiniai Europos ūkininkų protestai prieš kontroversiškąją Mercosur sutartį. Įtampa pasiekė piką: policija prieš tūkstantinę minią panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas. Atsakydami į tai, demonstrantai pareigūnus apmėtė kiaušiniais ir bulvėmis. Traktoriai užblokavo kelius aplink „Europa“ pastatą, kuriame posėdžiauja Bendrijos vadovai.
Žemdirbiai griežtai priešinasi laisvosios prekybos sutarčiai su „Mercosur“ bloku (Brazilija, Argentina, Urugvajumi, Paragvajumi ir Bolivija). Jie baiminasi, kad šis žingsnis suduos triuškinamą smūgį Europos žemės ūkiui.
Pagrindinė pykčio priežastis – neteisybės jausmas. Ūkininkai nerimauja dėl bankrotų bangos, kurią gali sukelti kainų dempingas ir vadinamųjų „veidrodinių priemonių“ stoka. Reikalaujama, kad importuotojai laikytųsi tų pačių griežtų taisyklių, kurios taikomos ES gamintojams.
Sandorio priešininkės (Prancūzija, Lenkija, Vengrija, Italija, Airija, Austrija) pabrėžia, jog Europos gamintojus varžo itin griežti ekologiniai ir sanitariniai standartai. Tuo tarpu susitarimas plačiai atvertų vartus pigiai produkcijai iš Pietų Amerikos (mėsai, cukrui, sojai), kuriai tokie reikalavimai dažnai negalioja.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas aiškiai įvardijo šią problemą: „Tai, kas neaišku ir ko aš pats negaliu paaiškinti – kodėl mes taikome taisykles tam, ką gaminame Europoje, tačiau leidžiame importuoti produkciją iš už Europos ribų, kuri tų pačių taisyklių neatitinka“.
Italijos premjerė Giorgia Meloni teigia, kad „Italija neketina blokuoti sandorio ar jam priešintis“, tačiau priduria: „Būtina palaukti, kol bus galutinai parengtas, išaiškintas ir su mūsų ūkininkais aptartas papildomų žemės ūkio sektoriaus apsaugos priemonių paketas“.
Sutarties šalininkai (Vokietija, Europos Komisija) atkerta, kad šis susitarimas yra būtina atsvara Kinijos įtakai ir JAV muitams. Jų teigimu, jei ES nepasirašys sutarties, Lotynų Amerika atsidurs Pekino orbitoje. Be to, akcentuojama, kad tai atvertų milžinišką rinką ES prekių eksportui.
Brazilijos vietinių tautų protestas
Verta pažymėti, kad sandoriui priešinasi ne tik europiečiai, bet ir Pietų Amerikos gyventojai. Dar gegužę Brazilijos čiabuviai tvirtino, jog ši sutartis – tai „eksportas mainais į ekologiją“. Baiminamasi, kad išaugusi agroprodukcijos (sojos, jautienos, cukranendrių) paklausa skatins žemės ūkio plotų plėtrą kertant Amazonės miškus.
Aktyvistai pirštu beda į ginčytiną Brazilijos įstatymą Nr. 14.701, ribojantį indėnų teises į žemę (pripažįstamos tik tos teritorijos, į kurias pretenzijos pareikštos iki 1988 m.). Kritikai teigia, kad tai atriša rankas agrokoncernams užgrobti senąsias teritorijas.
NEWSROOM IN primena, kad „Mercosur“ – tai Pietų Amerikos šalių bendrosios rinkos ekonominis ir politinis susitarimas. Bendrija įkurta 1991 metais, jai priklauso Argentina, Brazilija, Paragvajus ir Urugvajus, o asocijuotų narių teisėmis – Bolivija, Kolumbija, Peru, Čilė, Ekvadoras, Gajana ir Surinamas.
Prekybos sutartis tarp dviejų blokų numato muitų mažinimą arba panaikinimą žemės ūkio produktų eksportui iš Pietų Amerikos į ES. Derybos dėl šio dokumento truko daugiau nei 20 metų, kol praėjusių metų gruodį pagaliau pasiektas politinis susitarimas. Dabar jam žalią šviesą turi uždegti Europos Parlamentas.
