JAV vaizdo įrašų platforma „YouTube“ pripažinta mėgstamiausiu prekės ženklu visose trijose Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tai rodo 2026 m. gegužę bendrovės „Emor“ atliktas tyrimas. Ši vaizdo turinio platforma tapo vienintele lydere, suvienijusia visų trijų valstybių auditoriją, nors antrosios ir trečiosios nacionalinių reitingų vietos atskleidė nemenką kiekvienos rinkos specifiką.
Populiariausi prekių ženklai Baltijos šalyse: nacionalinis savitumas ir tarptautiniai milžinai
Lietuvos vartotojai labiausiai orientuojasi į pasaulinius vardus: vokiečių prekybos tinklą „Lidl“ bei paieškos sistemą „Google“. Savo ruožtu vietos verslui ir institucijoms atstovauja prekybos tinklas „Maxima“ bei nacionalinis transliuotojas LRT.
„Estija išsiskiria tuo, jog reitingo viršūnėje matyti kur kas daugiau vietos kilmės, vietos rinkoje išvystytų prekių ženklų. Greta „Kalev“, į populiariausiųjų dešimtuką taip pat patenka „A. Le Coq“, „Coop“, „Selver“ ir „Smart-ID““, – pabrėžė tyrimų centro „Emor“ ekspertė Katrin Männaste. Į mėgstamiausių dešimtuką šalyje prasibrovė ir finansų milžinas „Swedbank“.
Latvijoje lyderių trejetą, be „YouTube“, sudarė susirašinėjimo platforma „WhatsApp“ ir technologijų korporacija „Apple“. Aukštas pozicijas reitinge taip pat užėmė mėsos perdirbėjas „Forevers“, pieno produktų prekės ženklas „Kārums“ bei statybinių medžiagų prekybos tinklas „DEPO“.
Skaitmeninių paslaugų stiprėjimas
K. Männaste pabrėžia, jog Baltijos šalių gyventojus vienija palankumas technologinėms ekosistemoms. Be bendro lyderio, visų trijų šalių 25-uke atsidūrė „Apple“, „Google“ ir „Samsung“, o nuo 2021 m. analogiško tyrimo į viršutinę sąrašo dalį prasiveržė „ChatGPT“, „Smart-ID“ ir „Waze“. Finansų ir mažmeninės prekybos sektoriuose tvirtas pozicijas išlaiko „Swedbank“, „Lidl“ ir „Maxima“. Analitikų pastebėjimu, Lietuvos lyderių sąrašas pasižymėjo konservatyvumu ir per penkerius metus beveik nepakito, o Latvijos reitinge įvyko reikšmingų permainų.
Tyrimo imtis
2026 m. gegužę vykdytos apklausos metu 1 236 respondentams Estijoje pateiktas 160 prekių ženklų sąrašas, o 1 609 dalyviams Latvijoje ir 1 548 Lietuvoje – 190. Tyrimo imtis apėmė 16–74 metų gyventojus ir tiksliai atspindi regiono demografinę struktūrą, rodydama tolesnį ribų nykimą tarp skaitmeninių paslaugų ir fizinės prekybos.
