Europos Komisija (EK) dėl naujosios EES sistemos stojo į griežtą kaktomušą su aviacijos sektoriumi. Briuselis kategoriškai atsisakė laikinai stabdyti naujosios, jau spėjusios pagarsėti atvykimo ir išvykimo sistemos EES (angl. Entry/Exit System) veikimą, nors visoje Europoje tįsta milžiniškos eilės, vėluoja skrydžiai ir fiksuojami masiniai sutrikimai.
Didžiausių oro uostų operatoriai ir aviakompanijos (tarp jų – Tarptautinė oro transporto asociacija IATA, „A4E“ bei „ACI Europe“) tiesiog maldaute maldavo pareigūnų skelbti moratoriumą ir įšaldyti sistemą bent iki rugsėjo. Taip sektorius tikėjosi išgyventi vasaros atostogų piką ir patobulinti neparengtą programinę įrangą. Visgi Europos Komisija tarė griežtą „ne“: išorinių Šengeno sienų saugumą turinti užtikrinti programa pasirodė esanti svarbesnė už keleivių patogumą.
Problemos esmė: kaip EES sistema pavertė oro uostus amžino laukimo zonomis
Norint suprasti problemos mastą, pakanka pažvelgti į aviacijos rinkos dalyvių skundus. Po ilgo ir laipsniško diegimo naujoji biometrinė sistema visu pajėgumu pradėjo veikti 2026 m. balandžio 10 d., visiškai pakeisdama tradicinius spaudus pasuose. Nuo šiol iš visų Europos Sąjungai nepriklausančių šalių piliečių reikalaujama:
- Nufotografuoti veidą.
- Skenuoti keturių pirštų atspaudus tiesiai prie pasienio kontrolės langelio.
- Įvesti asmens duomenis į bendrą skaitmeninę Šengeno zonos duomenų bazę.
Didžiausias keblumas – pirmoji (bazinė) asmens registracija sistemoje trunka itin ilgai. Įsibėgėjus atostogų sezonui, tai sukėlė vadinamąjį „butelio kaklelio“ efektą. Didžiuosiuose aviacijos centruose (Paryžiuje, Ženevoje, Madride, Barselonoje) laukimo laikas prie sienos intensyviausiomis dienomis pailgėjo iki 3–4 valandų. Padėtis tapo tokia įtempta, jog, pavyzdžiui, Graikijos oro uostų vadovybė skubos tvarka privalėjo statyti lauko pavėsines, kad apsaugotų tūkstantines turistų eiles nuo svilinančios Viduržemio jūros saulės.
Tokie masiniai sutrikimai keleiviams kelia dėsningą klausimą: kas gi kaltas, kad milijardus kainavęs skaitmeninis projektas paralyžiavo Europos kurortus?
Skaitmeninės tvoros architektai: kas kuria taisykles Europos pasienyje
Ši milžiniška IT epopėja turi labai konkrečius autorius, kūrėjus ir atsakingus asmenis. Už EES sistemos užkulisių stovi specializuota Europos Sąjungos žinyba ir įtakingas privačių IT rangovų aljansas, iš šio projekto jau uždirbęs šimtus milijonų eurų.
Visa techninė ir teisinė atsakomybė dėl bendros Šengeno skaitmeninės bazės veikimo (arba strigimo) tenka vienai uždariausių ES institucijų – agentūrai eu-LISA. Jai vadovauja vykdomasis direktorius Tillmannas Keberis, o valdybai pirmininkauja Rene Vihalem.
Už migraciją atsakingas eurokomisaras Magnusas Brunneris pripažįsta, jog sistema kol kas veikia toli gražu ne idealiai, tačiau visišką projekto stabdymą laiko nepriimtunu. Pareigūno teigimu, EES jau įrodė savo efektyvumą, mat leidžia automatiškai nustatyti neteisėtai ES esančius asmenis, viršijusius numatytą 90 dienų buvimo šalyje limitą.
Užuot kapituliavęs prieš aviakompanijas, Briuselis pasiūlė kompromisinį „apsauginį vožtuvą“ įtampai sumažinti:
- Laikinas atjungimas: nacionalinėms pasienio tarnyboms oficialiai leista laikinai (iki šešių valandų) atsisakyti privalomos biometrijos registracijos, jei eilės tampa kritinės.
- Svarbi detalė: tai nereiškia, jog kontrolė visiškai atšaukiama. Pareigūnai vis tiek patikrins pasą duomenų bazėse, tiesiog fotografavimas ir pirštų atspaudų ėmimas nukeliamas kitam kartui.
Visgi oro vežėjai baiminasi, jog liepą ir rugpjūtį, kuomet keleivių srautai pasieks patį piką, vietinės šešių valandų pertraukos neišgelbės skrydžių tvarkaraščių nuo grandininių vėlavimų. Be to, „eu-LISA“ kaltę linkusi versti nacionalinėms vyriausybėms, esą šios nepasirūpino reikiamu įrangos kiekiu.
Atmintinė keleiviams: kaip išgyventi prie Šengeno sienos 2026 metais
Kadangi Europos Komisija nesileidžia į kompromisus, o sistemos programuotojai spragas lopo tiesiog dirbdami, keliautojams teks prisitaikyti prie naujų žaidimo taisyklių. Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ specialistai rekomenduoja tris paprastus žingsnius rizikai sumažinti:
- Rinkitės tinkamą laiką: jei įmanoma, skrydžius planuokite savaitės viduryje (nuo antradienio iki ketvirtadienio) ir anksti ryte. Šeštadienio bei sekmadienio popietės skrydžiai garantuotai įstrigs ilgiausiose eilėse prie biometrijos terminalų.
- Naudokitės oficialiomis programėlėmis: kai kurios ES šalys pristatė specialias mobiliąsias programėles, kuriose dalį anketos bei paso duomenų galima užpildyti dar prieš skrydį. Tai gerokai sutrumpina procedūros laiką prie pasienio pareigūno langelio.
- Antrą kartą bus greičiau: svarbiausia paguoda – šis eilių košmaras laukia tik pirmosios kelionės metu. Kai jūsų pirštų atspaudai ir nuotrauka atsidurs bendrojoje EES bazėje, kitus trejus metus kertant sieną sistema jus atpažins automatiškai, o pati procedūra truks vos kelias sekundes. Tad belieka apsišarvoti kantrybe arba rinktis kitas kelionių kryptis.
