Europos Komisija Italijos bendrovę Domyn oficialiai paskyrė pagrindine suverenus Europos dirbtinio intelekto (DI) modelio, turinčio 400 mlrd. parametrų, kūrėja. Portale NEWSROOM IN išsamiai analizuojama, kokias verslo užduotis spręs naujoji sistema, kodėl už borto liko Prancūzijos rinkos lyderė „Mistral“ ir kiek šimtų milijonų eurų kainuos šis projektas. Kartu vertinama, ar griežtas Europos dirbtinio intelekto aktas iš tiesų apsaugos piliečių duomenis, ar po eilinio saugumo incidento, prilygstančio neseniai įvykusiam didelio masto kibernetiniam išpuoliui Lietuvoje, visos šios kruopščiai lokalizuotos duomenų bazės tiesiog atsidurs tamsiojo žiniatinklio (angl. darknet) forumuose – tik šįkart išverstos ir tvarkingai surūšiuotos visomis 24 oficialiomis ES kalbomis.
Europos dirbtinis intelektas: atsakas JAV milžinėms
Nuosavo atvirojo modelio kūrimas – tai strateginis Europos pareiškimas apie savo technologines ambicijas. Iki šiol daugiau nei 400 mlrd. parametrų sistemų kūrimas buvo išskirtinė JAV ir Kinijos technologijų milžinių privilegija. Naujasis Europos modelis palaikys visas 24 oficialiąsias ES kalbas, o tai užtikrins regiono nepriklausomybę pažangiųjų technologijų srityje.
Būsimasis neuroninis tinklas bus platinamas kaip atvirojo kodo programinė įranga. Tai suteiks lygias technologines galimybes ES valstybinėms institucijoms, tyrėjams ir įmonėms. Konkurso laimėtojui garantuojama konsorciumo „EuroHPC“ infrastruktūros parama: bendrovė „Domyn“ vieniems metams gaus 2,5 proc. Europos superkompiuterių, pritaikytų DI algoritmams, skaičiuojamosios galios.
Dėmesys saugumui ir griežtam reguliavimui
Priešingai nei daugelis komercinių DI projektų, kuriamų plačiam akademinių ar kūrybinių užduočių spektrui, „Domyn“ produktas orientuotas į griežtai reguliuojamus sektorius. Modelis bus pritaikytas finansinių paslaugų, gynybos pramonės ir pažangiosios gamybos poreikiams. Sistema iš pat pradžių optimizuojama sudėtingoms užklausoms struktūrizuotose duomenų bazėse apdoroti.
Technologinis pagrindas ir „Nvidia“ parama
Italijos bendrovė „Domyn“ turi reikiamą mastelio keitimo patirtį. Ji jau yra sukūrusi 263 mlrd. parametrų modelį „Domyn-Large“, taip pat „Italia-10B“ ir „Colosseum-355B“, veikiančius kaip „Nvidia NIM“ mikropaslaugos. Naujasis projektas, įgyvendinamas bendradarbiaujant su technologijų milžine Nvidia, naudos šiuolaikinę modulių mišinio (angl. Mixture-of-Experts, MoE) architektūrą, leidžiančią efektyviai paskirstyti milžinišką skaičiuojamąją apkrovą.
Kodėl Europos Komisija nepasirinko Prancūzijos „Mistral“
Prancūzijos bendrovė Mistral AI laikoma viena žinomiausių DI startuolių Europoje, tačiau pasirinkimas krito ne ant jos dėl trijų pagrindinių priežasčių:
- Krypties keitimas į uždarąjį kodą: pagrindinis ES reikalavimas buvo pateikti visiškai atvirojo kodo modelį. Tuo metu „Mistral“ savo galingiausią produktą („Mistral Large“) pavertė uždaru komerciniu modeliu ir pradėjo bendradarbiauti su korporacija „Microsoft“, o tai prieštarauja Europos technologinio suverenumo idėjai.
- Produkto specifika: „Mistral“ kuria universalius generuojančiojo intelekto modelius, o Europos Komisijai reikėjo specifinio įrankio, skirto griežtai reguliuojamoms ir griežtus atitikties reikalavimus taikančioms pramonės šakoms – būtent tai ir pasiūlė „Domyn“.
- Politinė pusiausvyra: Prancūzija jau dabar yra pagrindinis Europos DI centras. Superkompiuterių išteklių suteikimas Italijos konsorciumui padeda diversifikuoti technologinę įtaką bei skatinti pramonės plėtrą kitose ES šalyse.
Tiesa, tiksliai nežinoma, ar „Mistral“ apskritai dalyvavo šiame konkurse. Pagal tokių finansavimo programų ir konkursų taisykles Europos Komisija skelbia tik nugalėtoją, o visas pretendentų sąrašas lieka įslaptintas. Pati „Mistral“ taip pat viešai nekomentavo savo sprendimo dėl dalyvavimo. Įvertinus dabartinę Prancūzijos startuolio plėtros strategiją, labai tikėtina, jog bendrovė iš pat pradžių nusprendė negaišti laiko paraiškos rengimui.
Tikroji projekto vertė ir reikalingas finansavimas
Vertinant realius tokio masto projektų poreikius, pilnavertiškam daugiau nei 400 mlrd. parametrų modelio išlaikymui ir vystymui reikėtų nuo 80 mln. iki 150 mln. JAV dolerių per metus.
Valstybės parama superkompiuterių ištekliais – puikus pradinis kapitalas, tačiau jis kol kas suteikiamas tik vieniems metams. Bendra suma, reikalinga tokio masto modeliui išlaikyti ir plėtoti, kasmet gali siekti nuo 70 mln. iki 130 mln. eurų.
Šiomis lėšomis būtų finansuojamos pagrindinės išlaidų grupės:
- Nuolatinis papildomas mokymas ir atnaujinimai (nuo 35 mln. eurų per metus): pilnas milžiniško neuroninio tinklo permokymo (angl. retraining) ciklas reikalauja milžiniškų mašininių išteklių. Net ir įvertinus nemokamą „EuroHPC“ superkompiuterių kvotą pirmaisiais metais, vėlesnė skaičiuojamosios galios nuoma kainuos dešimtis milijonų eurų.
- Sprendimų priėmimo (angl. *inference*) infrastruktūra ir API (nuo 22 mln. eurų per metus): norint užtikrinti, kad Europos įmonės galėtų nepertraukiamai naudotis atviruoju modeliu per debesis, reikalingi šimtų moderniausių grafinių procesorių klasteriai. Į šią sumą įeina ir milžiniškos sąskaitos už elektros energiją bei serverių priežiūrą.
- Atlyginimai (nuo 13 mln. eurų per metus): tokio lygio sistemos priežiūrai ir vystymui būtina aukščiausios klasės inžinierių ir tyrėjų komanda. Kad geriausi Europos protai neišsivažinėtų į JAV pas konkurentus „OpenAI“ ar „Google“, jiems teks mokėti Silicio slėnio rinką atitinkančius atlyginimus.
Tad tam, kad projektas nepasentų jau po kelerių metų, Europos Komisijai į biudžetą kasmet reikės įtraukti apie 100 mln. eurų. Be kasmetinių finansinių injekcijų modelis rizikuoja tapti tik skaitmeniniu ES ambicijų paminklu.
Duomenų ateitis: įstatymai ir realybė
Nors paprasti vartotojai tiesiogiai su šiuo siauros specializacijos neuroniniu tinklu nesusidurs, jo įdiegimas gali turėti rimtos įtakos kasdieniam piliečių gyvenimui. Planuojama, jog bankams, medicinos ir valstybės institucijoms pradėjus naudoti šį modelį, paspartės užklausų apdorojimas ir pagerės paslaugų kokybė. Esminis pranašumas – asmens duomenų apsauga: europiečių informacija bus apdorojama lokaliai ir griežtai laikantis Dirbtinio intelekto akto, o tai turėtų sumažinti didelio masto nutekinimų riziką. Be dešimčių kitų privalumų, atvirasis kodas leis vietos nepriklausomiems kūrėjams nemokamai kurti patogias ir saugias vartotojų programėles kasdieniam naudojimui šios galingas infrastruktūros pagrindu.
Kita vertus, kaip akivaizdžiai parodė neseniai įvykęs masinis duomenų bazių nutekinimas Lietuvoje, kibernetiniai įsibrovėliai prieš atakas retai skaito Europos Parlamento ar Europos Komisijos direktyvas. Belieka tikėtis, jog dėl naujų itin galingų algoritmų mūsų lokaliai apdoroti ir teisiškai nepriekaištingai apsaugoti asmens duomenys nenutekės į tamsųjį žiniatinklį dar sparčiau, efektyviau ir iškart visomis 24 oficialiomis ES kalbomis.
Informacija: didelio masto duomenų nutekinimas Lietuvoje
2026 m. gegužę paaiškėjo, kad įvykdytas precedento neturintis kibernetinis išpuolis prieš valstybės įmonę Registrų centrą. Piktavaliai pasisavino daugiau nei 600 tūkst. įrašų (beveik 20 proc. šalies gyventojų duomenų). Į programišių rankas pateko asmenų vardai, pavardės, asmens kodai, gimimo datos ir duomenys apie fizinių bei juridinių asmenų nekilnojamąjį turtą, įskaitant politikus, karius ir politinius emigrantus. Duomenys buvo nutekinti pasinaudojus pažeistomis Migracijos departamento paskyromis. Šis incidentas sukėlė visuotinį nerimą, lėmė Registrų centro vadovo atsistatydinimą ir atskleidė didelį valstybinių saugyklų pažeidžiamumą profesionalių kibernetinių grupuočių akivaizdoje.
