Nuo kitos savaitės įsigaliojantys JAV muitai Europos Sąjungos automobiliams didinami iki 25 procentų. Apie tai gegužės 1 d. pranešė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Šį sprendimą jis motyvavo tuo, jog Bendrija nesilaikė prekybos susitarimo sąlygų. Amerikos vadovas paragino Europos automobilių gamintojus skubiai perkelti gamybą į JAV teritoriją, kad šie išvengtų mokestinio smūgio.
Skirtingų kategorijų JAV muitų įsigaliojimo grafikas (2025–2026 m.):
- Automobilių dalys: galutinis muitų įvedimo terminas – 2026 m. gegužės 3 d.
- Automobiliai ir sunkvežimiai (ES): padidinimas iki 25 proc. įsigalioja 2026 m. gegužės 4–10 d. savaitę.
- Visuotinis importo mokestis (10 proc.): galioja nuo 2026 m. vasario 24 d. Šis laikinas mokestis įvestas 150 dienų (iki 2026 m. liepos 24 d.) remiantis 1974 m. Prekybos įstatymo 122 skirsniu, po to, kai JAV Aukščiausiasis Teismas pripažino ankstesnius D. Trumpo tarifus neteisėtais.
Kurioms automobilių markėms kyla didžiausia grėsmė
Dėl naujųjų muitų labiausiai nukentės Vokietijos aukščiausios klasės prekių ženklai ir prabangių automobilių gamintojai, mat jų verslas kritiškai priklauso nuo tiesioginio importo iš Europos:
- „Porsche“: laikomas labiausiai pažeidžiamu prekių ženklu. Bendrovė neturi gamyklų JAV, todėl visi automobiliai išimtinai importuojami.
- „Mercedes-Benz“ ir BMW: nukentės dėl modelių, surenkamų tik Vokietijoje (pirmiausia – reprezentacinės klasės sedanų), nors įmonės ir turi gamyklų Amerikoje.
- „Volkswagen“ ir „Audi“: patenka į didelės rizikos zoną. „Volkswagen“ pozicijas taip pat sunkina muitai Meksikoje surenkamoms mašinoms („Jetta“, „Tiguan“), kuriuos D. Trumpas aktyviai riboja.
- Prabangių automobilių gamintojai: „Ferrari“, „Lamborghini“, „Bentley“ ir „Aston Martin“ bus apmokestinami visu tarifu, nes Jungtinėse Valstijose neturi gamybos pajėgumų.
- „Stellantis“ ir „Volvo“: įtraukti į pažeidžiamųjų sąrašą dėl didelės importuojamų komponentų bei gatavų automobilių dalies.
ES reakcija: JAV nenuspėjamumas ir raginimas išlikti tvirtiems
Europos Sąjungoje Vašingtono veiksmai įvertinti kaip šiurkštus susitarimų pažeidimas. D. Trumpo planą Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas Berndas Lange pavadino nepriimtinu. Anot jo, Bendrija vykdo Škotijos Ternberio kurorte įtvirtintus įsipareigojimus ir toliau rengia atitinkamus teisės aktus, o Amerikos pusė juos laužo. JAV administracijos žingsnius B. Lange apibūdino kaip „akivaizdžiai nenuspėjamų“ ir paragino Europą reaguoti į šią savivalę griežta pozicija.
Švedijos pozicija: deeskalacija siekiant išgelbėti eksportą
Baimindamosi ekonominių nuostolių, atskiros ES valstybės bando švelninti konfliktą. Švedijos bendradarbiavimo plėtros ir užsienio prekybos ministras Benjaminas Dousa SVT eteryje patikino, jog Stokholmas dės visas pastangas situacijai deeskaluoti. Jis pabrėžė, kad abi pusės privalo greitai įvykdyti savo susitarimo dalį. Švedijos ekonomika smarkiai priklauso nuo automobilių sektoriaus (įskaitant „Volvo“), tad nestabilus partnerių elgesys jos bendrovėms reiškia blogiausią scenarijų.
Žlugęs sandoris: Grenlandija ir „ekonominė prievarta“
NEWSROOM IN primena, jog pagrindinis prekybos susitarimas tarp ES ir JAV, pasirašytas 2025 m. liepos 27 d., taip ir neįsigaliojo. 2026 m. pradžioje Europos Parlamento kelis kartus atidėjo jo ratifikavimą. Viena iš priežasčių – D. Trumpo bandymas įvesti 10 proc. muitus šalims, nepalaikiusioms jo plano „įsigyti“ Grenlandiją. Briuselis tai įvertino kaip tiesioginę „ekonominę prievartą“ bei spaudimą suverenitetui. Po su šiuo incidentu Europos Parlamento nariai pareikalavo iš Vašingtono aiškių garantijų, kad susitarimo bus laikomasi.
Kita priežastimi tapo vasarį priimtas JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimas, kuriuo ankstesni D. Trumpo muitai pripažinti neteisėtais. Į tai prezidentas atsakė nauju 15 proc. „tarifų ultimatumu“. Tuomet vyriausiasis Europos Parlamento derybininkas B. Lange pranešė, jog vasario 23 d. numatytas balsavimas atšauktas dėl teisinio chaoso. Nauji amerikietiški mokesčiai nuo šiol pridedami prie jau esamų, o tai faktiškai anuliuoja visus vasarą Škotijoje pasiektus susitarimus ir paverčia Europos Sąjungą pralaimėtoja.
Abipusiai kaltinimai nedraugiškumu
Vašingtonas ratifikavimo blokavimą laiko sąmoningu Europos Parlamento žingsniu sužlugdyti sandorį. D. Trumpo teigimu, ES naudojasi politinėmis dingstimis, siekdama išlaikyti naudingą status quo ir toliau didinti Jungtinių Valstijų prekybos deficitą.
Savo ruožtu europiečiai D. Trumpo pareiškimus Bendrijos šalių atžvilgiu vertina kaip agresyvius ir ragina boikotuoti amerikietiškas prekes. Reaguodamas į tai, JAV vadovas aštrina retoriką apie „nedraugišką“ ES ir smogia į pačią jautriausią vietą – Europos automobilių pramonę.
Tolimesnė eiga
Dėl 25 proc. muitų Europos automobilių (pirmiausia – Vokietijos markių) eksportas į JAV taps nuostolingas. Vykdydami D. Trumpo reikalavimą, automobilių koncernai bus priversti perkelti gamybos pajėgumus už vandenyno. Tai lems kapitalo nutekėjimą ir dešimčių tūkstančių darbo vietų praradimą Europos Sąjungoje. Kitu atveju pramonei teks laukti D. Trumpo administracijos nuotaikų pasikeitimo.
Savo ruožtu Europos Komisija neišvengiamai atsakys asimetriniais muitais amerikietiškiems gaminiams. Tokie veiksmai galutinai panardins transatlantinę ekonomiką į prekybos karo būseną, o tai neatneš naudos nė vienai iš pusių.
