Lietuvos generalinės prokuratūros pareikšti įtarimai dėl korupcijos ir neteisėto praturtėjimo pasiekė du buvusius šalies premjerus – Sauliui Skverneliui ir Gintautui Palucku.
Šios dvi tarpusavyje nesusijusios baudžiamosios bylos pratęsia rezonansinių tyrimų virtinę Lietuvos politinėje arenoje, ypač po masinių parlamentarų ir savivaldybių tarybų narių machinacijų biudžeto lėšomis.
Pareikšti įtarimai S. Skverneliui: kyšiai tarnyboje
Vyriausybei 2016–2020 metais vadovavęs Saulius Skvernelis įtariamas kyšininkavimu. Teisėsaugos duomenimis, eidamas Seimo pirmininko pareigas politikas neva priėmė ne mažiau kaip 51 tūkst. eurų kyšį grynaisiais už Valstybinės augalininkystės tarnybos globą.
Kyšiai esą buvo renkami iš vežėjų įmonių už fitosanitarinių sertifikatų išdavimą. Bendra nusikalstamos grupuotės pajamų suma vertinama 1,112 mln. eurų. Per kratas paimtoje juodojoje buhalterijoje S. Skvernelis figūravo „Krabo“ slapyvardžiu. Pats parlamentaras kaltinimus neigia ir tikina nieko nežinojęs apie šią schemą. Visgi Seimas supaprastinta tvarka panaikino jo teisinę neliečiamybę, o pats politikas atsistatydino iš partijos pirmininko posto. Iš viso byloje figūruoja 16 įtariamųjų.
G. Palucko byla: fiktyvios paskolos
Tą pačią dieną prokurorai pateikė įtarimus ir 2024–2025 metais premjero pareigas ėjusiam Gintautui Paluckui. Jam inkriminuojamas neteisėtas praturtėjimas, viršijantis 45 tūkst. eurų sumą.
Baudžiamosios bylos pagrindu tapo žiniasklaidos tyrimai, atskleidę abejotinus finansinius srautus aplink bendrovę „Sagerta“. G. Palucko vadovaujama įmonė neva gavo 180 tūkst. eurų negrąžintinų neaiškios kilmės paskolų. Be to, Europos prokuratūra tiria lengvatinės paskolos, kurią buvusio premjero įmonei „Garnis“ suteikė nacionalinė plėtros įstaiga ILTE, išdavimo aplinkybes. Tyrėjams taip pat kilo klausimų dėl brangaus nekilnojamojo turto įsigijimo Vilniuje, Trinapolio gatvėje. Būtent dėl šių tyrimų dar praėjusių metų rugpjūtį G. Paluckas buvo priverstas trauktis iš Vyriausybės vadovo posto.
Atskiras atvejis: „čekiukų skandalo“ absurdas
Aukščiausių valstybės vadovų baudžiamasis persekiojimas vyksta kito, su premjerų bylomis nesusijusio, bet itin rezonansinio ir tebesitęsiančio proceso – „čekiukų skandalo“ – fone. Žurnalistinis tyrimas „Skaidrinam“ atskleidė sisteminį kanceliarinių ir transporto išlaidų grobstymą, kurį vykdė savivaldybių tarybų nariai visoje šalyje.
Paaiškėjo, jog politikai masiškai nešė į buhalterijas degalinių čekius (kartais apmokėtus dešimtimis svetimų banko kortelių) ir iš biudžeto lėšų pirko keliones į naktinius klubus, žaidimų kompiuterius bei 65 USB atmintukų partijas į vienas rankas. Cinizmo simboliu tapo politiko Andriaus Bagdono (tuomečio Neringos tarybos nario, vėliau išrinkto į Seimą) ataskaitos. Remiantis pateiktais čekiais, per patį pandemijos įkarštį jis sugebėjo nuvažiuoti dešimtis tūkstančių kilometrų. Susidarė paradoksali situacija: kol paprastiems piliečiams buvo skiriamos didelės baudos už bandymą išvykti į kaimyninį miestą, politikas grynino čekius už nuolatines keliones. Atsakydamas į žurnalistų klausimus, jis teisinosi „intensyviu darbu su rinkėjais“ ir tuo, jog degalinėje „netyčia paėmė svetimus čekius“.
Šis atskiras skandalas išprovokavo atsistatydinimų bangą įvairiuose lygmenyse bei sudavė milžinišką reputacinį smūgį visam Lietuvos politiniam elitui, suformuodamas nulinės tolerancijos atmosferą bet kokioms finansinėms machinacijoms valdžioje.
