Naujausias Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio viešas pareiškimas sukėlė aštrią Estijos reakciją. Talinas ukrainiečių lyderio žodžius, esą Rusija gali rengti puolimą prieš Baltijos šаlis, įvertino ne kaip sąjungininko įspėjimą, o kaip pavojingą, Maskvos propagandai naudingą spekuliaciją. Apie tai praneša ERR.
Zelenskis ir jo pareiškimai: mobilizacija bei abejonės dėl NATO
Diplomatinio nepasitenkinimo priežastimi tapo V. Zelenskio interviu nacionalinio teletilto eteryje. Ukrainos vadovas iškėlė prielaidą, jog Rusijoje stebimi interneto prieigos ribojimai susiję ne su vidine cenzūra, bet su pasirengimu plataus masto mobilizacijai. Pasak jo, ši mobilizacija gali būti nukreipta į masinės atakos organizavimą – prieš pačią Ukrainą arba Baltijos valstybes.
Be to, V. Zelenskis viešai suabejojo Šiaurės Atlanto aljanso ryžtu. Atsakydamas į klausimą dėl NATO 5-ojo straipsnio taikymo, jis pareiškė, jog realaus užpuolimo atveju toli gražu ne visos valstybės narės norės ginti Baltijos šalis. Tiesa, Ukrainos lyderis pripažino, kad galiausiai aljansas „neturės pasirinkimo“, mat priešingu atveju jis tiesiog nustos egzistuoti.
Estijos URM ir žvalgyba: realios grėsmės pasienyje nėra
Oficialaus Talino reakcija į šiuos teiginius buvo griežta. Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna pabrėžė, jog tokie sąjungininko pasisakymai neatitinka tikrovės ir anaiptol nepalengvina dvišalio bendradarbiavimo.
Estijos specialiųjų tarnybų duomenimis, dabartinis grėsmių vertinimas atrodo kitaip: Rusija netelkia kariuomenės prie aljanso sienų ir nevykdo karinių pasirengimų pulti NATO. Maža to, M. Tsahkna atkreipė dėmesį, jog Maskvos pozicijos šiuo metu susilpnėjusios tiek Ukrainos fronte, tiek ekonominėje srityje. Ministras patikino, kad užpuolimo atveju aljanso reakcija būtų „absoliučiai tiksli“, nepaisant JAV prezidento rinkimų kampanijos metu Donaldo Trumpo išsakytos kritikos.
M. Mihkelsono pozicija: pasitikėjimo griovimas per žiniasklaidą
Kyjivo medijų strategiją sukritikavo ir Estijos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Marko Mihkelsonas. Jis nurodė, jog Ukrainos vadovybė reguliariai naudoja tezę „jūs būsite kiti“, siekdama daryti spaudimą Europai.
M. Mihkelsono nuomone, tokios žinutės tiesiogiai maitina Rusijos naratyvą ir kuria klaidingą paveikslą, esą Maskva laimi bei diktuoja sąlygas, o Vakarai – traukiasi. Estijos parlamentaras akcentavo, kad turint realių žvalgybos duomenų apie grėsmes, jais derėtų keistis uždarais ryšio kanalais, užuot kėlus triukšmą spaudoje. Anot jo, viešos V. Zelenskio abejonės pasitikėjimą NATO 5-uoju straipsniu griauna ne ką mažiau nei skandalingi D. Trumpo pareiškimai.
Ši situacija tapo įsisenėjusios problemos tęsiniu. Kiek anksčiau politikė Katri Raik pastebėjo, jog dirbtinis Vakarų žurnalistų klausimas „Ar Narva bus kita?“ jau ne vienerius metus kuria nereikalingą įtampą. Informacinius išpuolius apie neegzistuojančią „Narvos liaudies respubliką“ ji palygino su „sugedusia silke“.
Opozicijos požiūris: baimės fonas kaip įrankis
Konservatyvios liaudies partijos (EKRE) lyderis Martinas Helme įsitikinęs, jog tokius gąsdinančius pareiškimus V. Zelenskis naudoja išskirtinai emociniam fonui kurti. Tai esą turėtų priversti Vakarų sąjungininkus aktyviau tiekti karinę techniką.
Visgi dalį atsakomybės M. Helme perkėlė ir Estijos diplomatams. Politikas valdančiąją Reformų partiją apkaltino tuo, jog nuo pat konflikto pradžios jie patys visuomenėje kryptingai kurstė paniką dėl Rusijos. Pasak opozicijos atstovo, šį naratyvą Estijos valdžia aktyviai naudojo vidaus politikoje – siekiant pateisinti nepopuliarius mokesčių kėlimus bei demonizuoti politinius oponentus lipdant jiems „Kremliaus pakalikų“ etiketes. Reziumuodamas M. Helme teigė, kad nesibaigiantis gąsdinimas nebeduoda naudos realiam gynybiniam pajėgumui ir virsta eiliniais retoriniais išpuoliais.
Portalo NEWSROOM IN redakcija primena, jog šių metų balandžio pradžioje Lietuvos ministrė pirmininkė Inga Ruginienė paragino nesiklausyti „gandų“ iš Kyjivo apie rusiškus bepiločius. Kalbama apie incidentus su dronais, kai 2026-ųjų kovą šie pažeidė Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę. Po šių įvykių Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, neva Rusija tyčia siunčia savo bepiločius orlaivius link Baltijos šalių bei Suomijos, siekdama vykdyti informacines operacijas.
Lietuvos vyriausybės vadovės teigimu, incidentas su bepiločiu orlaiviu Varėnos rajone nebuvo rusiška provokacija. Tyrimas atskleidė, jog nukritęs aparatas iš tiesų buvo ukrainietiškas dronas, naktinės atakos metu nukrypęs nuo kurso. I. Ruginienė pabrėžė, kad Lietuvos tarnybos aiškiai užfiksavo netyčinį incidento pobūdį, bei paragino kliautis oficialiomis profesionalų ataskaitomis, o ne skambiais diplomatų pareiškimais.
