2026 m. gegužės 14 d. ministrė pirmininkė Evika Siliņa pranešė, kad atsistatydina Latvijos vyriausybė. Šis žingsnis faktiškai reiškia ir valdančiosios koalicijos, kurią sudarė trys partijos – premjerės „Naujoji vienybė“ (Jaunā Vienotība), Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (Zaļo un Zemnieku savienība) bei „Pažangieji“ (Progresīvie) – griūtį.
Nors formaliu pretekstu tapo incidentai su ukrainiečių bepiločiais orlaiviais Latgaloje, tikroji ministrų kabineto žlugimo priežastis – gili sisteminė krizė. Vyriausybė sukaupė kritinę masę vidinių problemų ir virto itin trapia konstrukcija, kurią galiausiai „numušė“ dronai.
Latvijos vyriausybė ir dronai Rėzeknėje
Lemtingu tašku tapo gegužės 7–8 dienos įvykiai, kai bepiločiai orlaiviai pažeidė Latvijos oro erdvę ir nukrito Rėzeknės apylinkėse. Nors šalis gynybai skiria rekordinius 5 proc. BVP, Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NBS) radarai grėsmės laiku neužfiksavo.
E. Siliņa nedelsdama suvertė kaltę gynybos ministrui Andriui Sprūdui ir pareiškė praradusi pasitikėjimą juo. Visgi pats A. Sprūdas ir jo atstovaujama „Pažangioji“ partija tokį žingsnį įvertino kaip cinišką bandymą paversti ministrą atpirkimo ožiu dėl sisteminių oro gynybos spragų. Spaudos konferencijoje politikas apkaltino premjerę melu. Jis nurodė, jog apie savo atleidimą sužinojo iš socialinių tinklų, o patys dronai esą buvo „aiškiai ukrainietiški“. Tai iš esmės prieštaravo E. Siliņos bandymams dėl incidento nedelsiant apkaltinti Rusiją. Galiausiai „Pažangieji“ pasitraukė iš koalicijos ir paliko vyriausybės vadovę be daugumos parlamente.
Ekonominės juodosios skylės: „airBaltic“ ir „Rail Baltica“
Be karinio skandalo, vyriausybė jautė spaudimą ir dėl dviejų didžiulių infrastruktūros projektų aklaviečių:
- Nacionalinė aviakompanija „airBaltic“: Ši bendrovė virto tikra juodąja skyle valstybės biudžetui. Vien per pirmąjį 2026 m. ketvirtį nuostoliai pasiekė 70 mln. eurų. E. Siliņos sprendimas skirti 30 mln. eurų pereinamojo laikotarpio paskolą be užstato sukėlė įnirtingus ginčus: 58 proc. latvių griežtai nepritarė finansinėms injekcijoms į faktiškai ant bankroto ribos atsidūrusią įmonę. Latvijos premjerė pareiškė, jog paskolos suteikimas – svarbesnis už koalicijos stabilumą. „Jei paramos „airBaltic“ kaina yra koalicijos griūtis – aš tam pasirengusi“, – teigė politikė.
- „Rail Baltica“: Geležinkelių transporto megaprojektas, turintis sujungti
Varšuvą per Kauną ir Rygą su Talinu, atsidūrė finansinėje komoje. Trasos biudžeto deficitas Latvijoje siekia 3–4 mlrd. eurų, o bendra kaina išaugo iki 9,6 mlrd. eurų (iš pradžių latviškoji „Rail Baltica“ dalis vertinta 1,27 mlrd. eurų). Užuot sulaukusi greitųjų traukinių, šalis gavo „polius į niekur“ – užkonservuotas ilgalaikes statybas Rygoje, kurių realus užbaigimas nusikėlė į 2040 m.
Korupcinis finalas ir „Eurostat“ duomenys
Vyriausybės reputaciją galutinai sužlugdė KNAB (Latvijos korupcijos prevencijos ir kovos su ja biuras): pačią E. Siliņos atsistatydinimo dieną, gegužės 14-ąją, dėl įtarimų machinacijomis valstybės subsidijomis sulaikytas žemės ūkio ministras Armandas Krauzė.
Šiame kontekste naujausi „Eurostat“ duomenys (paskelbti 2026 m. gegužės 13 d.) tik dar labiau išryškino vyriausybės bejėgystę. Eurozonai išgyvenant bendrą stagnaciją, Latvija susidūrė su 3 proc. infliacija ir pramonės optimizmo nuosmukiu. Remiantis tyrimų centro SKDS apklausomis, „Naujosios vienybės“ bei „Pažangiųjų“ reitingai smuko iki kritinės 5,9 proc. ir 6,9 proc. ribos.
Chaosas likus penkiems mėnesiams iki rinkimų
E. Siliņos pasitraukimas tapo „nelengvu, bet garbingu“ sprendimu situacijoje, kai koalicijos partneriai pradėjo atvirą karą vienas prieš kitą. Dronų incidentai Latgaloje tik atskleidė institucinį nepasirengimą ir fatalinį valdančiosios viršūnėlės susiskaldymą. Dnow šalies likimas atsidūrė prezidento Edgaro Rinkevičiaus rankose. Būtent jam teks ieškoti pamainos žlugusiam ministrų kabinetui aštriausio pasitikėjimo deficito sąlygomis.
