Kas laukia kainų ir ekonomikos, kai Europą kausto energetinė krizė? Tikslaus atsakymo šiandien neturi niekas, o įtampa juntama visur. Įvairių šalių analitikų prognozės sutampa tik dėl vieno: ateityje laukia pesimizmas ir didžiulė nežinomybė visose srityse, išskyrus nebent sparčiai augančią ginkluotės rinką.
Europos ir pasaulio ekonomikos perspektyvos tapo tiesiogiai priklausomos nuo karinių veiksmų Artimuosiuose Rytuose. Dėl karo Irane uždarytas Hormūzo sąsiauris ir suardytos logistikos grandinės lėmė drastišką energijos išteklių brangimą. Naftos kaina jau stabiliai viršija 100 dolerių už barelį ribą.
Energetinė krizė: smūgis Europos Sąjungos biudžetui
Finansinės konflikto pasekmės jau akivaizdžios makroekonominiu lygiu. Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, jog nuo padėties Artimuosiuose Rytuose paūmėjimo pradžios ES išlaidos iškastinio kuro importui išaugo daugiau nei 22–24 mlrd. eurų. Tiesa, fizinis energijos išteklių tiekimo Bendrijos šalims tūris nepadidėjo „nė viena molekule“.
ES energetikos komisaro Dano Jørgenseno vertinimu, Europos laukia itin sunkūs mėnesiai ar net metai. Dabartinė krizė gali būti tokia pat destruktyvi, kaip 1973 ir 2022 metų energetiniai šokai kartu sudėjus. „Nuo konflikto Artimuosiuose Rytuose pradžios mūsų išlaidos iškastinio kuro importui išaugo daugiau nei 24 mlrd. eurų. Tai – per 500 mln. eurų kasdien“, – spaudos konferencijoje pabrėžė jis. – „Šios išlaidos jaučiamos čia ir dabar, namuose ir įmonėse visoje Europoje. Visgi tikrieji krizės padariniai bus ilgalaikiai. Situacija kinta ir lieka nenuspėjama.“
Antikrizinis „AccelerateEU“ planas
Siekdama suvaldyti kainų augimą ir užkirsti kelią degalų trūkumui globalaus neapibrėžtumo sąlygomis, Europos Komisija parengė „AccelerateEU“ planą. Jo tikslas – apsaugoti ekonomikas, neatsisakant klimato ambicijų ir neprovokuojant vidinės ES valstybių narių konkurencijos dėl išteklių.
Programoje numatytos šios priemonės:
- Aviacinių degalų paskirstymo tarp valstybių narių optimizavimas.
- Mokesčių energijos ištekliams mažinimas.
- Griežtas dujų saugyklų pildymo koordinavimas vasaros laikotarpiu.
- Spartesnė ekonomikos elektrifikacija (ilgalaikis tikslas siekiant visiškai atsikratyti priklausomybės nuo iškastinio kuro).
Pasekmės aviacijai ir turizmui
Itin skaudžiai krizė smogė transporto sektoriui. Nuo 2026 m. vasario pabaigos aviacinių degalų kaina skirtinguose regionuose šoktelėjo 60–120 proc. Būtent dėl šios priežasties tolimieji skrydžiai iš Europos vienam keleiviui vidutiniškai pabrango daugiau nei 100 dolerių.
Aviakompanijos jau ėmėsi optimizuoti išlaidas. Bendrovė „Deutsche Lufthansa AG“ pranešė atšaukianti 20 tūkst. nuostolingų skrydžių Europoje vasaros sezonu, siekiant sutaupyti degalų. Nuo 2026 m. pradžios „Lufthansa“ kapitalizacija smuko beveik 10 proc., iki 9,24 mlrd. eurų. Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) vadovas Fatih Birolis prieš kelias dienas interviu naujienų agentūrai „Associated Press“ atskleidė, jog aviacinių degalų atsargų Europoje liko maždaug šešioms savaitėms. Neatnaujinus tiekimo per Hormūzo sąsiaurį, aviakompanijos netrukus gali pradėti masiškai atšaukinėti reisus.
Privalomas nuotolinis darbas
Kaip papildomą energijos taupymo priemonę ES valdžios institucijos siūlo keisti piliečių darbo grafiką. Europos Komisija aktyviai skatins ir reikalaus darbdavių diegti nuotolinio darbo modelį. Planuojama, jog įmonės privalės užtikrinti darbuotojams bent vieną privalomą darbo iš namų dieną per savaitę – taip tikimasi sumažinti degalų suvartojimą transportui bei komercinių patalpų šildymui.
„Visgi privalome būti atviri: tai, ar kils tiekimo krizė, priklausys nuo padėties Artimuosiuose Rytuose“, – reziumavo ES energetikos komisaras. – „Tačiau mes darome viską, ką galime, kad šios krizės išvengtume arba sušvelnintume jos padarinius.“
