Vengrijos rinkimai: P. Magyaro partija gavo daugumą

Peteris Magyaras laimėjo Vengrijos rinkimus: partijos lyderis
P. Magyaras leido suprasti: Vengrija grįžta į Europą, tačiau aklai kitų nurodymų klausyti neketina | Nuotrauka: Tibor Illyes | EPA 

Dviejų dešimtmečių Viktoro Orbano valdymo epocha baigėsi. Praėjusį sekmadienį vykusiuose Vengrijos parlamento rinkimuose triumfavo opozicinė partija TISZA („Tisa“). Pralaimėjimo mastas buvo toks akivaizdus, jog partijos „Fidesz“ lyderis V. Orbanas pripažino nesėkmę ir pasveikino Peterį Magyarą – nugalėtojų vedlį – dar prieš Nacionaliniam rinkimų biurui (NVI) oficialiai paskelbiant rezultatus.

Europos Sąjunga šias žinias sutiko su neslepiama euforija. Jei Bendrija turėtų savo Nobelio taikos premiją, ji neabejotinai atitektų P. Magyarui, kaip kadaise Barackui Obamai (tuomet daugelis juokavo, esą JAV vadovas apdovanojimą gavo vien už tai, kad nebuvo George’as W. Bushas). Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen socialiniuose tinkluose paliko emocingą žinutę dviem kalbomis. „Šalis grįžta į savo europinį kelią. Šįvakar Europos širdis Vengrijoje plaka stipriau“, – teigė ji.

Oficialių NVI duomenų analizė rodo ne šiaip vyriausybės pasikeitimą, o visišką senosios politinės sistemos griūtį. Rinkėjų aktyvumas mušė istorinius rekordus – balsavo 79,5 proc. piliečių (daugiau nei 5,9 mln. žmonių).

Galutinis jėgų pasiskirstymas (Parlamentas: 199 vietos):

PartijaLyderisBalsai (sąrašai)MandataiStatusas
TISZA („Pagarba ir laisvė“)Peteris Magyaras~53 proc.138🟢 Konstitucinė dauguma
Fidesz–KDNPViktoras Orbanas~38 proc.54🔴 Opozicija

Likę septyni mandatai atiteko tautinių mažumų atstovams bei nepriklausomiems kandidatams.

Pagrindinės rinkimų anomalijos:

  • Visiškas apygardų išvalymas: TISZA nušlavė V. Orbano kandidatus net konservatyvioje provincijoje, kur „Fidesz“ tradiciškai laimėdavo naudodamasi administraciniais resursais.
  • Senosios opozicijos mirtis: Rinkėjai nusprendė nešvaistyti balsų. Senosios politinės jėgos, tokios kaip „Demokratinė koalicija“ (DK) ar satyrinė „Dviuodegio šuns partija“, neįveikė 5 proc. barjero.
  • Absoliuti valdžia: 138 mandatai suteikia P. Magyarui ir jo partijai daugiau nei du trečdalius balsų, tad jokių koalicijų jam neprireiks.

Oficialiai partijos pavadinimas šifruojamas kaip Tisztelet és Szabadság Párt („Pagarbos ir laisvės partija“), tačiau jos simboliu tapo Tisa – ilgiausias Dunojaus intakas. Šūkis „O Tisa teka“ virto kleptokratiją nuplaunančio potvynio metafora.

Rinkėjams P. Magyaras pasiūlė centristinį pragmatizmą: jis išlaikė konservatyvią, patriotinę bazę, bet pažadėjo išnaikinti korupciją. Keturi pagrindiniai programos ramsčiai:

  • Nedelsiant prisijungti prie Europos prokuratūros (EPPO) ir susigrąžinti neteisėtai privatizuotą turtą.
  • Valdžios ribojimas: ne daugiau kaip dvi premjero kadencijos (aštuoneri metai) iš eilės ir žiniasklaidos nepriklausomybės užtikrinimas.
  • Sveikatos apsaugos ir švietimo ministerijų atkūrimas bei atlyginimų kėlimas.
  • ES fondų atblokavimas išlaikant griežtą migracijos kontrolę.

Partijos sudėtis taip pat unikali. Pačioje pradžioje veikęs vienas, P. Magyaras surengė atvirą atranką internete ir užvėrė duris seniesiems politikams. Galiausiai TISZA branduolį sudarė savo sričių profesionalai: buvęs pastorius Zoltanas Tarras, buvusi bendrovės „Meta“ teisininkė Dora David, taip pat chirurgai, ūkininkai bei ekonomistai. Dabar kyla esminis klausimas – ar visiškai nuo vieno lyderio charizmos priklausanti politinė jėga sugebės šiuos specialistus paversti efektyviais ministrais.

Nors Briuselis neslepia džiaugsmo, jau patys pirmieji P. Magyaro pareiškimai parodė, jog Vengrija išliks sudėtinga derybininke, o nacionalinei ekonomikai skirs pirmenybę.

Naujoji valdžia santykiuose su Kyjivu bei Maskva renkasi griežtą pragmatizmą:

  • Rusiška nafta lieka. Budapeštas tęs pirkimus iš Rusijos, lygiagrečiai bandydamas diversifikuoti šaltinius. „Mes negalime pakeisti geografijos, – tvirtino premjeras. – Visuomet pirksime naftą pačiu pigiausiu ir saugiausiu būdu.“
  • Paskola Ukrainai (90 mlrd. eurų). Vengrija neskirs savo lėšų šiai paramai dėl prastos nuosavos ekonomikos būklės, tačiau, skirtingai nei V. Orbanas, neblokuos ES sprendimo.
  • Jokių pagreitintų procedūrų. P. Magyaras pabrėžė, jog Ukrainos negalima priimti į ES taikant išimtis, kol šalis kariauja.
  • Sankcijos ir diplomatija. Karui pasibaigus, europinės sankcijos Maskvai turės būti atšauktos. Maža to, naujasis lyderis išreiškė pasirengimą susitikti su Volodymyru Zelenskiu ir kurti ryšius, tačiau su Vladimiru Putinu kalbėtis sutiktų tik tuomet, „jei šis paskambintų pats“ (tokiu atveju P. Magyaras paprašytų nutraukti karą).
  • Energetinis saugumas. Naujoji administracija išpuolius prieš „Družba“ naftotiekį ir karą Irane vertina kaip tiesiogines grėsmes Vengrijos energetiniam stabilumui.

P. Magyaras leido aiškiai suprasti: Vengrija iš tiesų grįžta į Europą, tačiau aklai kitų nurodymų klausyti savo pačios interesų sąskaita Budapeštas neketina.

Skaitykite toliau