Daugiau nei trečdalis europiečių perėjo prie mokymosi internetu. Naujausi Eurostato duomenys atskleidžia, kaip keičiasi Senojo žemyno gyventojų įpročiai. Pagrindinė išvada – skaitmeninis švietimas galutinai išaugo iš entuziastų nišos ir tapo masiniu reiškiniu, tačiau kartu išryškino pastebimą kultūrinį bei skaitmeninį atotrūkį tarp Europos valstybių.
Skaitmeninis švietimas: nuo laikotarpio prieš pandemiją iki 2025-ųjų
Eurostato duomenimis, 2025 m. 34,8 proc. Europos Sąjungos interneto vartotojų nurodė, jog lanko internetinius kursus arba naudoja elektroninę mokomąją medžiagą. Norint suprasti šios tendencijos mastą, pakanka pažvelgti į pastarųjų kelerių metų dinamiką:
- 2019 m.: mažiau nei ketvirtadalis vartotojų (21,4 proc.).
- 2024 m.: trečdalis vartotojų (33,4 proc.).
- 2025 m.: beveik 35 proc. (1,4 proc. augimas per metus).
Šie skaičiai patvirtina, jog mokymosi visą gyvenimą (angl. lifelong learning) koncepcija sėkmingai persikėlė į skaitmeninę erdvę.
Skaitmeninis atotrūkis: ES lyderiai ir autsaideriai
Nors bendra tendencija pozityvi, statistika atskleidžia rimtą regioninį atotrūkį Europos Sąjungos viduje. Šiaurės ir Vakarų Europa gerokai išsiveržė į priekį, tuo tarpu Rytų ir Pietų Europa pastebimai atsilieka.
Valstybės, kuriose internetinis mokymasis populiariausias:
- Nyderlandai – 60,2 proc. (absoliutūs lyderiai)
- Airija – 59,7 proc.
- Suomija – 50,7 proc.
- Švedija – 50,6 proc.
Šalys, rodančios mažiausią susidomėjimą skaitmeniniu švietimu:
- Kipras – 21,0 proc.
- Bulgarija – 18,4 proc.
- Rumunija – 11,8 proc.
Formatai: pavienė medžiaga populiaresnė už išsamius kursus
Pats mokymosi procesas taip pat pasižymi įdomiu prioritetų pasiskirstymu. Vartotojai kur kas dažniau ieško tikslinės informacijos ir savarankiško mokymosi medžiagos, užuot užsirašę į struktūruotus internetinius kursus.
- Internetinė mokomoji medžiaga (30,5 proc. ES vartotojų). Absoliutūs lyderiai šioje srityje – Nyderlandai, kur daugiau nei pusė interneto vartotojų (55,1 proc.) užsiima savišvieta internete. Toliau rikiuojasi Airija (50,4 proc.) bei Vengrija (46,4 proc.).
- Išsamūs internetiniai kursai (17,3 proc. ES vartotojų). Daugiau disciplinos ir laiko reikalaujantis formatas, kaip ir tikėtasi, nėra toks masinis. Pagal kursų lankomumą pirmauja Airija (29,6 proc.), Suomija (29,3 proc.) ir Nyderlandai (28,5 proc.).
2025 m. duomenys įrodo, jog internetinis mokymasis tapo standartu išsivysčiusiose Europos ekonomikose. Nyderlandų, Airijos ir Skandinavijos valstybių lyderystė nestebina – šiose šalyse plačiai prieinamas spartusis internetas, giliai įsišaknijusi skaitmenizacijos kultūra bei stiprus įmonių sektorius, skatinantis darbuotojų kvalifikacijos kėlimą. Artimiausių metų iššūkis Europos Sąjungai bus įveikti Rytų Europos šalių atsilikimą, siekiant užkirsti kelią darbuotojų kvalifikacijos atotrūkio didėjimui bendrojoje Europos rinkoje.
