Kovo 17-ąją visi mes tampame šiek tiek airiais. Šiandien pasaulis mini Šv. Patriko dieną – šventę, per kelis šimtmečius iš griežtų bažnytinių iškilmių virtusią tarptautiniu žalios spalvos, šokių ir putojančių gėrimų festivaliu. Kelkime taures (ar bokalus) ir šūkime „Craic!“ (išvertus iš airių kalbos tai reiškia „linksmybės ir malonumas“).
Šventę gerbia tiek katalikai, tiek protestantai bei ortodoksai. Pačioje Airijoje, taip pat Kanados Niufaundlando provincijoje ir Montserato saloje ši diena – valstybinė šventė. Laimei, kovo 17-ąją linksmintis galima visur: ir Niujorke (čia paradai vyksta nuo 1762 metų), ir Vilniuje, kur švęsti pradėta iš anksto (kovo 14 dieną), nudažius Vilnelės upę žalia spalva.
NEWSROOM IN primena, kas toks buvo Patrikas, kodėl puošiamės žaliai ir ką reikėtų nuveikti šiandien, kad sėkmė tikrai nenusisuktų.
5 netikėti faktai apie Šv. Patriko dieną
Šventė minima nuo XVII amžiaus pradžios, tad per šį laiką ji apaugo daugybe mitų. Štai vos keli iš jų:
- Jo vardas nebuvo Patrikas. Tikrasis Airijos globėjo vardas – Maewynas (Mevinas). Jis gimė IV amžiuje pasiturinčioje šeimoje romėnų Britanijoje. Patriko vardą jaunuoliui suteikė piratai, pagrobę jį šešiolikos metų ir išvežę vergauti į Airiją ilgiems šešeriems metams.
- Trejybės simbolis. Pagrindinis šventės atributas – dobilas trilapis. Manoma, jog būtent šiuo augalu į Airiją jau kaip pamokslininkas sugrįžęs Patrikas vaizdžiai aiškino pagonims Šventosios Trejybės esmę (Dievas Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia sudaro vienybę).
- Mėlyna, o ne žalia. Tai gali šokiruoti, bet iki XVIII amžiaus tradicinė Šv. Patriko dienos spalva buvo… mėlyna! Žalia spalva išpopuliarėjo vėliau, tapusi pačios „Smaragdo salos“ simboliu.
- Gyvačių išvarymas. Airijoje nėra gyvačių. Biologai tai aiškina ledynmečiu, tačiau airiams kur kas artimesnė legenda: esą Patrikas suvarė visus roplius ant Krouch Patriko (Croagh Patrick) kalno ir liepė jiems šokti į jūrą. Pačią užsispyrusiausią seną gyvatę šventasis pergudravo išprovokuodamas, uždarė į skrynią ir taip pat išmetė į bangas.
- Mėsos virsmo magija. Šventė dažnai sutampa su griežtu Didžiuoju pasninku. Visgi airiai rado genialią išeitį: remiantis liaudies tikėjimais, kovo 17-ąją šv. Patrikas visus mėsos patiekalus paverčia žuvimi. Būtent dėl šios priežasties tradicinis kopūstų ir šoninės ar sūdytos jautienos troškinys šią dieną suvalgomas visiškai be nuodėmės!
Naudojimo instrukcija: ką privalu nuveikti kovo 17-ąją?
Jei norite atšvęsti Šv. Patriko dieną pagal visas taisykles (net ir nebūdami Dubline), štai privalomas jūsų veiksmų planas:
- Apsirenkite žaliai. Traukite iš spintos visus žalius drabužius arba bent jau įsisegkite trilapį dobilą. Neradus dobilo, tiks ir kiti simboliai: arfa (pavaizduota Airijos herbe), lazda „shillelagh“ ar pasakiškų gnomų – leprekonų – atributika.
- Pašokite keilį. Tai – tradiciniai grupiniai airių ir škotų šokiai. Iš pradžių žodis „ceilidh“ būtent taip ir verstas: „šventė, vakarėlis“.
- Išlenkite taurelę. Bažnyčia šią dieną oficialiai sušvelnina ribojimus alkoholiui. Istoriškai airiai Patriko garbei gerdavo išskirtinai stiprų viskį. Masinis alaus ir elio vartojimas – jau vėlesnis reiškinys, nulemtas sauso įstatymo, karų ir genialaus šiuolaikinio daryklų marketingo. Vis dėlto šiandien tamsiojo elio bokalas – absoliutus šventės atributas.
