Seulo teismas nuteisė buvusį Pietų Korėjos prezidentąYoon Suk-yeolą kalėti iki gyvos galvos už bandymą įvykdyti valstybės perversmą 2024-ųjų gruodį. Politikas pripažintas kaltu dėl kurstymo maištauti ir siekio užgrobti neribotą valdžią įvedant karinę padėtį. Nors kaltintojai reikalavo mirties bausmės, teismas apsiribojo griežčiausia laisvės atėmimo priemone, atsižvelgdamas į šalyje nuo 1997 metų galiojantį faktinį moratoriumą mirties bausmės vykdymui.
Griežtos bausmės bendražygiams
Teismo verdiktas buvo itin griežtas ne tik buvusiam šalies vadovui, bet ir jo artimiausiai aplinkai. Yoon Suk-yeolui laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė skirta papildomai prie jau anksčiau gautos penkerių metų bausmės už priešinimąsi sulaikymui. Buvęs gynybos ministras už pagalbą rengiant maištą už grotų praleis 30 metų, o buvęs policijos vadovas nuteistas 12 metų nelaisvės. Gynyba turi vos savaitę šiems sprendimams apskųsti, kol nuosprendis įsiteisės.
Žlugusio perversmo chronologija
Konfliktui tarp Yoon Suk-yeolo ir opozicijos dominuojamo parlamento pasiekus kulminaciją, įvykiai klostėsi žaibiškai. 2024 m. gruodžio 3 d. prezidentas paskelbė karinę padėtį ir užblokavo parlamento pastatą. Nepaisydami kordonų, deputatai įsiveržė į vidų ir praėjus vos 6 valandoms po įsako įsigaliojimo balsavo už jo atšaukimą. Jau gruodžio 14 d. Yoon Suk-yeolas po apkaltos neteko įgaliojimų, o kitų metų liepą buvo oficialiai sulaikytas teisėsaugos. 2026 m. sausį teismas paskelbė pirmąjį tarpinį nuosprendį dėl procedūrinių pažeidimų – tai tapo įžanga į dabartinę bausmę iki gyvos galvos.
Visuomenės susipriešinimas
Kol teisėjas skaitė nuosprendį, prie teismo rūmų netilo mitingai. Dešimtys eksprezidento šalininkų reikalavo išteisinimo, vadindami jo veiksmus būtina priemone šaliai gelbėti. Tuo tarpu didžioji visuomenės dalis ir politinis elitas verdiktą įvertino kaip „demokratijos triumfą“ ir istorinį precedentą, padedantį tašką diktatūros bandymams.
