Paryžiuje prasidėjo vienas garsiausių ir sudėtingiausių pastarųjų metų baudžiamųjų procesų. Prieš specialųjį prisiekusiųjų teismą, kurio formatas paprastai taikomas tik terorizmo bylose, stojo 22 asmenys, siejami su masonų lože „Athanor“. Prokuratūra teigia, jog prisidengiant uždara draugija veikė samdomų žudikų sindikatas, užsiėmęs reketu, pramoniniu šnipinėjimu ir užsakomosiomis žmogžudystėmis. Bylos mastas stebina: per tris bylinėjimosi mėnesius teismas nagrinės 112 nusikaltimų, iš kurių 26 – itin sunkūs. Net 13 kaltinamųjų gresia įkalinimas iki gyvos galvos, o likusiems devyniems – nuo 10 iki 20 metų nelaisvės.
Neįprasta nusikalstamos grupuotės sudėtis: masonai, žvalgai, policininkai
Ypatingos intrigos bylai suteikia kaltinamųjų asmenybės. Teisiamųjų suole atsidūrė nuo 30 iki 73 metų amžiaus asmenys, kurių dauguma anksčiau neturėjo jokių reikalų su teisėsauga ir ėjo prestižines pareigas.
Grupuotei priklausė bent keturi masonai, keturi buvę Prancūzijos vyriausiosios išorės saugumo direkcijos (DGSE) darbuotojai, trys pareigas einantys policijos pareigūnai, taip pat kariai, įmonių vadovai, inžinierius bei gydytojas.
Kaip pavyko demaskuoti žudikų sindikatą
Sindikato veikla išaiškėjo 2020 metų vasarą po nepavykusio pasikėsinimo. Šalia verslo trenerės Marie-Helene Dini (Mari-Elen Dini) namų policija sulaikė du ginkluotus Prancūzijos parašiutininkų pulko karius.
Per apklausą sulaikytieji tikino gavę „valstybinį įsakymą“ likviduoti moterį, mat ji esą susijusi su Izraelio žvalgyba „Mossad“. Tyrėjai greitai surado tikrąjį užsakovą: juo pasirodė besąs 69-erių Jeanas-Lucas Bagouras (Žanas Liukas Baguras) – M.-H. Dini verslo konkurentas ir kartu ložės „Athanor“ „garbusis meistras“. Už konkurentės pašalinimą jis sumokėjo 70 tūkst. eurų.
Masonų ložė Athanor: hierarchija ir nusikaltimai
Tyrimas atskleidė, jog nusikaltimai vykdyti pagal griežtai suderintą komandinę grandinę. J.-L. Bagouras perduodavo užsakymus Fredericui Vaillot (Frederikui Valjo), o šis susisiekdavo su Danieliu Beaulieu (Danieliu Boljė) – buvusiu Prancūzijos specialiųjų tarnybų agentu.
Operatyviniu kovinės grupės vadovu dirbo Sebastienas Leroy (Sebastjenas Lerua). Atsidūręs už grotų, jis prisipažino dėl virtinės smurtinių nusikaltimų, įvykdytų ložės vardu. Tarp jų – verslininkės užpuolimas siekiant pavogti kompiuterį (pramoninis šnipinėjimas), asmens, atskleidusio J.-L. Bagouro finansines machinacijas, automobilio padegimas ir bent viena žmogžudystė. Kalbama apie lenktynininko Laurent’o Pasquali (Lorano Paskvalio), kurio kūnas 2018 metais aptiktas miške, likvidavimą.
Valstybinės tarnybos iliuzija
Pagrindinis šios baudžiamosios bylos paradoksas slypi eilinių vykdytojų motyvacijoje. S. Leroy ir kiti jėgos kuopelės nariai tyrėjams aiškino, jog visą laiką buvo visiškai įsitikinę, kad veikia valstybės interesais.
Buvęs žvalgas D. Beaulieu įtikino juos, kad šie vykdo slaptas vyriausybės užduotis. Kol kas neaišku, ar pats D. Beaulieu pajėgs duoti rišlius parodymus teisme: pasak jo advokato, po bandymo nusižudyti tardymo izoliatoriuje kaltinamasis kenčia nuo rimtų kognityvinių sutrikimų. Vis dėlto nukentėjusiųjų advokatai šią bylą jau pavadino „siaubinga“, pabrėždami, jog nepriimtina, kai valstybinius įgaliojimus turintys asmenys kuria privačius mirties eskadronus.
