Dirbtinio intelekto (DI) kūrėjai atsidūrė aklavietėje: šiuolaikiniams neuroniniams tinklams reikia milžiniškos atminties, tačiau fiziškai plėsti mikroschemų ploto nebėra kur. Pohango mokslo ir technologijų universiteto (POSTECH) inžinieriai pasiskolino sprendimą iš miestų planuotojų ir pradėjo kurti 10 sluoksnių HBM lustus.
Anksčiau bandymai surinkti tokį lustą neišvengiamai baigdavosi įtrūkimais ir broku, mat kiekvienas jo sluoksnis yra maždaug 5 kartus plonesnis už žmogaus plauką. Inžinieriai pasiekė proveržį, sujungę sluoksnių spausdinimą ir litavimą į vieną itin precizišką procesą. Jiems pavyko sujungti mikroschemas žemesnėje nei 180 °C temperatūroje ir taikant minimalų spaudimą. Trapus silicis nebesideformuoja nuo perkaitimo, o kontaktai susijungia nepriekaištingu tikslumu.
Mokslininkai sėkmingai suformavo monolitinį dešimties itin plonų plokštelių paketą. Dėl šios priežasties duomenų saugojimo tankis viename kvadratiniame milimetre išaugo net keturis kartus, palyginti su pažangiausiais komerciniais analogais. DI pramonei tai reiškia milžinišką galios šuolį nedidinant pačios įrangos matmenų.
Išradimo rinkos vertė vertinama dešimtimis milijardų dolerių. Technologija, leidžianti keturis kartus padidinti tankį tame pačiame plote, gamintojui per pirmuosius trejus komercinio naudojimo metus gali atnešti 2–5 mlrd. dolerių papildomos maržos ir pajamų. Tiesioginis patento pardavimas arba išskirtinės licencijos suteikimas Pietų Korėjos milžinams (pavyzdžiui, „SK Hynix“ ar „Samsung“) licencijavimo ar išpirkimo sandoriu galėtų siekti 50–150 mln. dolerių bei papildomus autorinius atskaitymus už kiekvieną pagamintą lustą.
