Meditacija tradiciškai siejama išimtinai su dvasinėmis praktikomis, savireguliacija ir kova su stresu. Tačiau Jungtinių Valstijų (JAV) Kalifornijos universiteto San Diege mokslininkai nustatė, jog vos septynios meditacijos dienos lemia apčiuopiamus fiziologinius pokyčius. Juos galima užfiksuoti MRT bei kraujo tyrimuose. Svarbiausia – šis biohakingas prieinamas kiekvienam.
Kaip vyko eksperimentas: izoliacija ir „atviras placebas“
Siekdami ištirti grynąjį psichofiziologinių praktikų poveikį organizmui, tyrėjai parengė griežtą savaitės trukmės protokolą.
Dvidešimties sveikų savanorių grupę mokslininkai visiškai atskyrė nuo įprastos rutinos ir perkėlė į užmiesčio sodybą. Kasdien tyrimo dalyviai klausėsi paskaitų apie meditacijos neurobiologiją bei atliko intensyvias praktikas.
Eksperimente taikytas „atviro placebo“ metodas. Savanoriams atvirai paaiškinta, jog dalis praktikų poveikio remiasi išimtinai savitaiga. Paaiškėjo, kad šio fakto žinojimas netrukdo smegenims inicijuoti realių fiziologinių pokyčių.
Rezultatams fiksuoti prieš stovyklą ir po jos tyrėjai pasitelkė du objektyvios kontrolės įrankius:
- fMRT (funkcinė magnetinio rezonanso tomografija) – įvairių smegenų zonų aktyvumui realiuoju laiku vertinti.
- Išsamūs kraujo tyrimai – imuninės sistemos ir ląstelių metabolizmo žymenims stebėti.
Keturi pagrindiniai fiziologiniai pokyčiai po meditacijos
Aparatinių ir laboratorinių tyrimų duomenimis, septynių dienų programa dalyvių organizmuose sukėlė gilius sisteminius pokyčius:
1. „Minčių kramtomosios gumos“ išjungimas. Tomografija atskleidė staigų neuronų aktyvumo sumažėjimą tose smegenų srityse, kurios atsakingos už minčių klaidžiojimą bei vidinį dialogą (neurobiologijoje tai vadinama numatytąja smegenų sistema). Nustojus eikvoti energiją foniniam nerimui ir praeities įvykių analizavimui, pastebimai išauga bendras smegenų veiklos efektyvumas bei koncentracija.
2. Endogeninių opioidų išsiskyrimas. Tiriamųjų organizmuose užfiksuotas natūralių nuskausminamųjų medžiagų gamybos šuolis. Iš esmės smegenys pradėjo savarankiškai sintetinti cheminius junginius, mažinančius skausmą ir sukeliančius gilaus fizinio komforto jausmą. Šis procesas veikia tokiu pat principu kaip ir farmakologiniai analgetikai.
3. Išaugęs neuroplastiškumas. Dalyvių smegenys tapo plastiškesnės – pagerėjo jų gebėjimas formuoti naujus neuronų ryšius. Tai – kritiškai svarbus veiksnys mokymuisi, adaptacijai prie streso ir atsigavimui po traumų.
4. Imuniteto aktyvacija. Kraujo tyrimai patvirtino, jog pokyčiai neapsiriboja vien centrine nervų sistema. Streso lygio sumažėjimas smegenyse perdavė tiesioginį signalą imunitetui, taip pagerindamas ląstelių metabolizmą bei bendrą organizmo atsparumą.
Ką tai reiškia medicinai?
Kalifornijos universiteto rezultatai perkelia meditaciją iš ezoterikos kategorijos į įrodymais grįstos fizioterapijos sritį.
Dabar pagrindinė mokslininkų užduotis – pritaikyti šiuos iš sveikų savanorių gautus rezultatus realiems pacientams. Mat, jei vos septynios praktikų dienos geba fiziškai keisti kraujo biochemiją bei pertvarkyti neuronų tinklus, ateityje šis įrankis gali tapti galingu ir visiškai nemokamu priedu gydant lėtinius skausmus, depresiją, autoimunines ligas bei neurodegeneracinius sutrikimus.
