Sausio 22-ąją sušauktas neeilinis ES viršūnių susitikimas, surengtas po Donaldo Trumpo „Grenlandijos desanto“ Davose, tapo senosios diplomatijos laidotuvėmis. Bendrųjų vertybių epochą pakeitė transakcinis realizmas – griežtas santykių formatas, kuriame sąjungininkas vertinamas kaip verslo partneris, o ištikimybė – kaip prekė su kintančiu valiutos kursu.
Davoso sandoris: saugumas kaip valiuta
Viskas prasidėjo nuo Marko Rutte’s „užkulisinio proveržio“ derybose su D. Trumpu. Esmė paprasta: M. Rutte faktiškai „iškeitė“ JAV karinio buvimo plėtrą (priešraketinę sistemą „Auksinis kupolas“, naujas bazes ir draudimą investuoti Rusijai bei Kinijai) į 25 proc. prekybos muitų atšaukimą Europai. D. Trumpas tai apibendrino nekilnojamojo turto magnato stiliumi, girdamas „nuostabią susitarimo struktūrą“, kuri suteiks JAV „visišką ir nuolatinę prieigą prie Grenlandijos“.
Briuselio atsakas: tvirtumas vietoj įkalbinėjimų
Europa priėmė žaidimo taisykles. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen po neeilinio viršūnių susitikimo pareiškė, kad ES nuo šiol su JAV bendrauja „tvirtai, tačiau vengdama eskalacijos“.
Išvertus iš diplomatinės kalbos, tai reiškia, kad ES daugiau neapeliuoja į „istoriją ir draugystę“. U. von der Leyen žinutė aiški: „Mūsų ekonominės patrankos (93 mlrd. dolerių vertės tarifai) užtaisytos. Mes nešausime pirmi, bet daugiau nebeleisime vienašališkai mūsų šantažuoti“.
Ledlaužių suverenitetas
Paskelbusi apie „europinių ledlaužių“ pirkimą, U. von der Leyen sudavė smūgį pačiai D. Trumpo transakcinio požiūrio esmei.
Jei D. Trumpas Grenlandiją mato kaip aktyvą, kurį galima kontroliuoti spaudimu, tai ES kuria savus kontrolės įrankius. Tarp eilučių skaitoma aiški žinia: „Mes patys įsisavinsime Arktį“. Tai atsisakymas „jaunesniojo partnerio“, mokančio už apsaugą, vaidmens. Europa pradeda kurti nuosavą „Arkties laivyną“, kad kito sandorio metu ant stalo turėtų daugiau kozirių.
„Tu – man, aš – tau“: nieko asmeniško, tik interesai
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa, stovėdamas šalia U. von der Leyen, pabrėžė, kad ES ginsis „nuo bet kokių prievartos formų“. Tai tiesioginis atsakas į D. Trumpo bandymus sąjungininkų suverenitetą paversti derybų objektu.
Iš esmės, atsakomasis transakcinis realizmas ir yra naujoji ES strategija. Bendrija siunčia signalą: jei Vašingtonas santykius perkelia į plokštumą „tu – man, aš – tau“, Europa elgsis lygiai taip pat. Norite bazių Grenlandijoje? Tai jums kainuos prieigą prie mūsų rinkos mūsų sąlygomis. Nieko asmeniško, tik interesai.
Reziumuojant pastarąją parą, galima teigti, kad transakcinis realizmas tapo bendra kalba. Šiame partnerių dialoge svarbūs ne parašai po chartijomis, o konkretūs aktyvai (su nauda ir kaštais), gulintys ant derybų stalo.
Gaisras santykiuose prigesintas, tačiau jų pamatas dabar suręstas iš Arkties ledo – jis skaidrus, šaltas ir labai slidus tiems, kurie įpratę veikti jėga.
