Nuotr.: Kinijos URM ir Inga Ruginienė
Santykiai su Kinija pamažu šyla. Po kelerių metų diplomatinio įšalo ir prekybos karo pusės pradėjo siųsti signalus, kad yra pasirengusios dialogui. Esminiu lūžio tašku tapo vyriausybės pasikeitimas Lietuvoje ir viešas pripažinimas, jog praeityje padaryta taktinių klaidų.
Vasario 6-ąją Kinijos URM atstovas Lin Jianas pareiškė: „Durys bendravimui tarp Kinijos ir Lietuvos lieka atviros. Tikimės, kad Lietuva savo siekį gerinti dvišalius santykius pavers konkrečiais veiksmais ir kuo greičiau ištaisys savo klaidą“.
„Šuolis po traukiniu“: klaidų pripažinimas
Ta klaida Kinija laiko 2021 metais Vilniuje atidarytą Taivano atstovybę, kurios pavadinime vartojamas salos vardas. Iš esmės tokios pat pozicijos dabar laikosi ir Lietuvos premjerė Inga Ruginienė. Neseniai duotame interviu agentūrai BNS ji ankstesnio ministrų kabineto sprendimą prilygino „šuoliui po traukiniu“, dėl kurio šalis galiausiai tik pralaimėjo.
I. Ruginienė aiškino, jog Lietuvai buvo didelė iliuzija tikėtis, kad pasaulis įvertins tokią vienašališką iniciatyvą. Ji pabrėžė, kad kitose Europos šalyse taip pat veikia Taivano atstovybės, tačiau jos pavadintos neutraliu „Taipėjaus atstovybės“ vardu. Tai leido kitoms ES narėms išlaikyti dalykinius santykius su Pekinu, tuo tarpu Lietuva atsidūrė diplomatinėje ir ekonominėje izoliacijoje.
Pasak jos, „mes patys, pirmieji, tai pasiūlėme, galvodami, kad pasaulis tai įvertins. Tačiau niekas neįvertino“.
„Mažų žingsnelių“ planas
Verta pažymėti, kad rinkimus laimėjusi valdančioji dauguma praktiškai iškart į savo programą įtraukė punktą dėl diplomatinių santykių su KLR atkūrimo iki tokio lygio, koks įprastas kitose Europos Sąjungos šalyse. Šis procesas nebus staigus. Dabar Lietuva ketina savo veiksmus derinti su partneriais ES ir JAV.
NEWSROOM IN primena, kad konfliktas tarp dviejų valstybių įsiplieskė 2021 metais, kai Lietuva leido Vilniuje atidaryti Taivano atstovybę šios salos vardu – tai prieštarauja „vienos Kinijos“ politikai. Pekinas reikalavo pakeisti pavadinimą į „Taipėjaus atstovybę“, kaip įprasta kitur. Lietuvai nesutikus, Pekinas pažemino diplomatinių santykių lygį iki reikalų patikėtinio ir įšaldė prekybinius ryšius.
Santykiai tapo tokie priešiški, kad Kinijos valstybinis leidinys „Global Times“ („Huanqiu Shibao“) 2021-ųjų pabaigoje išspausdino itin aštrų straipsnį, kuriame Lietuva palyginta su „blusa“. Publikacijos autoriai kėlė versiją, jog lietuviai tokį žingsnį žengė siekdami priminti Vakarams apie save ir gauti iš JAV realią finansinę kompensaciją už pačių susikurtą fiktyvią žalą.
Šio konflikto fone buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis 2022 m. viename Vilniaus forumų pareiškė: „Esame valstybė, kurią galima vadinti laisva nuo Kinijos“.
Šių metų balandį konservatorius Laurynas Kasčiūnas siūlė išnaudoti „išskirtinius santykius su Taivanu“ kaip kozirį dialoge su JAV. Kalbėta apie amerikiečių karių pritraukimą į Lietuvą ir galimus JAV ketinimus perkelti pajėgas iš Europos į Pietryčių Aziją bei Tolimuosius Rytus. Kaip visa tai susiję, L. Kasčiūnas nedetalizavo.
2025 m. kovą naujoji valdančioji koalicija, vadovaujama socialdemokratų, prabilo apie diplomatinių santykių su Kinija atkūrimą. Tačiau tuometinis Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas, o dabar Lietuvos atstovas NATO Darius Jauniškis išsakė nuomonę, jog Kinija niekada neatleis Lietuvai už jos ryšius su Taivanu, o atsiprašymas Pekinui Vilniui reikštų pažeminimą.
Šiandieniniai abiejų pusių pareiškimai teikia vilčių, kad „konfrontacijos era“ eina į pabaigą. Visgi pagrindiniu klausimu išlieka Taivano atstovybės Vilniuje pervadinimas – būtent šį žingsnį Pekinas vadina tuo „klaidos ištaisymu“, be kurio visavertis ambasadorių sugrįžimas būtų sunkiai įmanomas.
