2025 metų duomenimis, bendrovės „OpenAI“ nuostoliai, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, išaugo aštuonis kartus ir pasiekė 38,5 mlrd. JAV dolerių. Startuolio pajamos per tą patį laikotarpį sudarė 13,05 mlrd. JAV dolerių. Šie duomenys pateikiami oficialiuose finansiniuose dokumentuose, kuriais remiasi leidinys „The Financial Times“.
OpenAI nuostoliai ir finansinių rodiklių dinamika
Dar 2024 metais bendrovės finansinė padėtis buvo kitokia. Tuomet „OpenAI“ pajamos siekė 3,7 mlrd. JAV dolerių, o grynieji nuostoliai neviršijo 5,09 mlrd. JAV dolerių. Nors tų metų veiklos nuostoliai sudarė 8,78 mlrd. JAV dolerių, dalis jų priskirta nekontroliuojamų akcininkų nuosavybei – tai leido grynąjį nuostolį užfiksuoti ties 5,09 mlrd. JAV dolerių riba.
2025 metais pradinė nuostolių suma pasiekė 60,35 mlrd. JAV dolerių, tačiau į bendrovės balansą įtraukta tik dalis šių lėšų. Taip susidarė galutinis 38,53 mlrd. JAV dolerių grynasis nuostolis, o veiklos nuostoliai siekė 20,92 mlrd. JAV dolerių.
Pagrindinių bendrovės išlaidų struktūra
Nuostolių augimą 2025 metais lėmė sparčiai didėjusios visų kategorijų veiklos išlaidos:
- Pajamų savikaina: išaugo nuo 2,65 mlrd. JAV dolerių (2024 metais) iki 7,5 mlrd. JAV dolerių.
- Moksliniai tyrimai ir plėtra (R&D): išlaidos padidėjo nuo 7,81 mlrd. iki 19,18 mlrd. JAV dolerių.
- Rinkodara: išlaidos išaugo daugiau nei penkis kartus ir pasiekė 5,73 mlrd. JAV dolerių.
- Bendra išlaidų suma: sudarė 34 mlrd. JAV dolerių.
Finansiniai ryšiai su „Microsoft“ ir „SoftBank“
Ataskaitoje taip pat atskleidžiamos finansinių operacijų su pagrindiniais partneriais detalės. Už suteiktas paslaugas bendrovė „SoftBank“ sumokėjo „OpenAI“ 867 mln. JAV dolerių, o „Microsoft“ – 303 mln. JAV dolerių.
Savo ruožtu „OpenAI“ sumokėjo „Microsoft“ 10,59 mlrd. JAV dolerių už tyrimų ir plėtros paslaugas. Šios išlaidos daugiausia susijusios su „Microsoft“ techninės infrastruktūros nuoma dirbtinio intelekto modeliams mokyti. Iš viso per 2025 metus korporacija „Microsoft“ iš „OpenAI“ gavo 17,2 mlrd. JAV dolerių. Metų pabaigoje „OpenAI“ įsiskolinimas „Microsoft“ siekė 3,64 mlrd. JAV dolerių.
Turto vertinimas ir ateities perspektyvos rinkoje
2025 metų pabaigoje bendra „OpenAI“ turto vertė siekė apie 50 mlrd. JAV dolerių, iš kurių maždaug pusę sudarė pinigai ir jų ekvivalentai.
Tokio masto veiklos nuostoliai gali apsunkinti derybas su investuotojais prieš planuojamą pirminį viešąjį akcijų siūlymą (IPO). Viešai paskelbti finansiniai rodikliai taip pat kursto ekonomistų diskusijas dėl rizikos, jog technologijų startuolių rinkoje pučiasi dirbtinio intelekto burbulas.
Padėties analizė
Vertinant šiuos skaičius objektyviai, ataskaita tampa klasikiniu pavyzdžiu, iliustruojančiu spąstus, į kuriuos patenka savo techninės bazės neturinčios įmonės. Šiuo metu padėtis dirbtinio intelekto rinkoje primena aukso karštinę, o finansiniai rodikliai leidžia daryti kelias išvadas:
- „Kastuvų pardavėjo“ strategija veikia geriausiai, ir „Microsoft“ tai puikiai supranta. Bendrovė investuoja į „OpenAI“, tačiau didelė šių lėšų dalis grįžta į pačios „Microsoft“ sąskaitas kaip mokestis už debesų kompiuteriją ir serverių nuomą (minėti 10,59 mlrd. JAV dolerių). Iš esmės korporacija pavertė startuolį pagrindiniu ir visiškai nuo jos priklausomu klientu. Šioje partnerystėje realią finansinę naudą gauna būtent infrastruktūros savininkas.
- Pilno ciklo pranašumas. Dabartinė „OpenAI“ finansinė praraja ryškiai parodo verslo modelio, paremto svetimų skaičiavimo pajėgumų nuoma, pažeidžiamumą. Kai įmonė valdo visą technologijų grandinę – nuo nuosavų tensorinių procesorių projektavimo bei duomenų centrų statybos iki dirbtinio intelekto integravimo į galutines paslaugas (kaip tai daroma „Google“ ekosistemoje), projekto ekonomika veikia visiškai kitaip. Nuosava techninė bazė leidžia išvengti didelių mokesčių išorinių debesų paslaugų teikėjams, todėl verslas išlei-ka stabilus net ir investuojant milžiniškas lėšas į pamatinius mokslinius tyrimus.
- Rinkodara vietoj technologijų. Nerimą keliantis signalas – penkis kartus išaugusios rinkodaros išlaidos (iki 5,73 mlrd. JAV dolerių). Inovacijų priešakyje esančiai technologijų įmonei tokios proporcijos rodo, jog produktą parduoti „organiškai“ darosi vis sunkiau, o vartotojų išlaikymas atsieina brangiau, nei tikėtasi.
- DI burbulas: technologijos realios, verslo modeliai – abejotini. Verta pabrėžti, jog patys neuroniniai tinklai ir generatyvinis dirbtinis intelektas nėra burbulas. Šiese technologijos jau dabar duoda apčiuopiamos naudos programuojant, analizuojant duomenis ar vykdant mokslinius tyrimus. Tačiau burbulu rizikuoja tapti būtent startuolių vertinimas – ypač tų, kurie bando konkuruoti bazinių modelių rinkoje neturėdami fizinio turto. Sistemų mokymo išlaidos auga eksponentiškai, o vartotojų prenumeratos kainos turi savo ribas.
Portalas NEWSROOM IN primena, jog 2026 m. birželio 8 d. „OpenAI“ pateikė paraišką JAV reguliuotojams dėl pirminio viešojo akcijų siūlymo. Agentūros „Reuters“ teigimu, bendrovė biržoje gali debiutuoti 2026 m. rugsėjį ir tikisi pritraukti iki 60 mlrd. JAV dolerių.
