2026 m. vasario 1 d. Europos žiniasklaidoje paskelbtas atviras eurokomisaro Stéphane’o Séjourné ir daugiau nei tūkstančio didžiųjų įmonių vadovų laiškas. Akcijos „Pirk europietišką“ („Buy European“) dalyviai ragina viešuosiuose pirkimuose įtvirtinti „europietiškos pirmenybės“ principą. Fiksuojant rekordinį prekybos deficitą su Kinija (pernai jis siekė 350 mlrd. eurų), Senojo žemyno verslas siekia išsireikalauti prioritetą vietos gamintojams ir taip kopijuoja analogiškas JAV bei Kinijos programas.
Kas taikiklyje? Kritiniai sektoriai
Jei verslo raginimai virs realiomis direktyvomis, principas „Pirk europietišką“ pirmiausia palies tas pramonės šakas, kuriose priklausomybė nuo importo tapo kritinė:
- Švarioji energetika (saulės moduliai ir vėjo jėgainės): Šiuo metu ES rinka yra užtvindyta pigiais kiniškais moduliais. Akcija siekiama užtikrinti, kad valstybės subsidijas „žaliajam kursui“ gautų tik tos įmonės, kurios naudoja europietišką įrangą.
- Elektromobiliai ir baterijos: Siekdama netapti kiniškų prekių ženklų „surinkimo cechu“, ES planuoja griežčiau susieti pirkėjams skirtas lengvatas su gamybos lokalizacijos lygiu Europoje.
Technologijų sektorius: kova su „skaitmeniniu kolonializmu“
Sudėtingiausia padėtis susiklostė IT ir aukštųjų technologijų srityje. Europa neturi tiesioginių analogų JAV „BigTech“ milžinėms („Google“, „Microsoft“, „Apple“) ar Kinijos korporacijoms, tokioms kaip „Alibaba“. Šiandien ES atsidūrė „skaitmeninės kolonijos“ padėtyje: apie 80 proc. programinės įrangos ir debesijos paslaugų Europoje yra importuojama.
Akcijos „Buy European“ rėmuose siūloma ne tiesiog „pirkti savo“ (kurio dažnai nėra), o išnaudoti viešuosius pirkimus kaip gyvybiškai svarbų impulsą nuosavos nepriklausomos ekosistemos („EuroStack“) sukūrimui:
- Debesija ir duomenys: Viešasis sektorius būtų verčiamas pereiti prie europietiškų debesijos saugyklų (tokių kaip „OVHcloud“) vietoje amerikietiškų AWS ar „Azure“. Jei užsienio bendrovė norės gauti kontraktą, ji privalės lokalizuoti duomenų centrus ES ir atverti pradinį kodą auditui.
- Dirbtinis intelektas: Statoma ant savų kūrinių (pavyzdžiui, prancūzų startuolio „Mistral AI“). Idėja ta, kad ES valstybinės įstaigos naudotų europietiškus DI modelius, taip garantuojant duomenų saugumą sąjungos viduje.
- Mikroelektronika: Pagal „Lustų aktą“ („Chips Act“) prioritetas bus teikiamas gamykloms, esančioms Europos teritorijoje, siekiant mažinti priklausomybę nuo Taivano ir Kinijos tiekimo.
Seni spąstai ar naujas kursas?
Nors akciją palaiko 1141 generalinis direktorius, iniciatyva susiduria su rimtais kliuviniais: kainomis, gamybinės bazės trūkumu ir PPO taisyklėmis.
Pigų išorės tiekėjų eliminavimas iš viešųjų pirkimų neišvengiamai pabrangins infrastruktūros ir IT projektus mokesčių mokėtojams. Maža to, draudimas technologijų sektoriuje naudoti amerikietišką programinę įrangą gali tiesiog paralyžiuoti daugelio struktūrų darbą, mat visaverčių europietiškų pakaitalų kai kuriose nišose vis dar nėra. Ir svarbiausia: pasaulinės prekybos taisyklės draudžia tiesioginę užsienio prekių diskriminaciją. Briuseliui teks demonstruoti teisinės akrobatikos stebuklus, kad nebūtų apkaltintas tarptautinės teisės pažeidimu.
Sąsajos su M. Draghi ataskaita
Iniciatoriai šią akciją vadina tiesioginiu Mario Draghi ataskaitos įgyvendinimu. Buvęs ECB vadovas įspėjo: jei Europa netaps pragmatiškesnė ir „aštresnė“ gindama savo verslą, jos ekonominis svoris ir toliau menks.
