Global 500 reitingas: vertė pasiekė 10,4 trln. USD.

Pasaulinė prekių ženklų rinka auga, nepaisant lėtėjančios ekonomikos. Naujausio reitingo Brand Finance Global 500 2026 duomenimis, 500 stipriausių planetos prekių ženklų bendra vertė ūgtelėjo 10 proc. ir pasiekė rekordinę 10,4 trln. JAV dolerių ribą. Tai daugiau nei trigubai viršija pasaulio ekonomikos augimo tempus (3,2 proc.).

Besąlygiška JAV lyderystė

Analizė patvirtina visišką Amerikos bendrovių dominavimą. JAV ne tik išlaiko pirmąją vietą pagal prekių ženklų skaičių 500-uke (192 įmonės), bet ir valdo 53,4 proc. bendros vertės – tai sudaro įspūdingus 5,5 trln. dolerių.

Pasaulio dešimtukas: technologijų triumfas

Pirmajame dešimtuke karaliauja technologijų ir skaitmeninio sektoriaus milžinės.

1. Apple — 607,6 mlrd. dolerių. Išlaiko brangiausiojo karūną, dar labiau padidinusi vertę.
2. Microsoft — 565,3 mlrd. dolerių. Pavojingai mažina atsilikimą nuo „Apple“.
3. Google — 433,1 mlrd. dolerių. Užbaigia skaitmeninių titanų trejetuką.
4. Amazon — 369,9 mlrd. dolerių. Prekybos sektoriaus lyderė.
5. Nvidia — 184,3 mlbd. dolerių. Dėl dirbtinio intelekto bumo įsiveržė į penketuką.
6. TikTok/Douyin — 153,5 mlrd. dolerių. Vertingiausias Kinijos prekės ženklas, medijų lyderis.
7. Walmart — 141 mlrd. dolerių. Mažmeninės prekybos milžinė.
8. Samsung — 119,2 mlrd. dolerių. Pagrindinis ne JAV technologijų atstovas (Pietų Korėja).
9. Facebook — 107 mlrd. dolerių.
10. State Grid — 102,4 mlrd. dolerių. Didžiausias Kinijos paslaugų sektoriaus žaidėjas.

Europos prekių ženklai „Global 500“ (2026)

Kiekis ir rinkos dalis:

• Vokietija: 26 prekių ženklai (bendra vertė 580,2 mlrd. USD, rinkos dalis 5,6 proc.)
• Prancūzija: 33 prekių ženklai (bendra vertė 426,5 mlrd. USD, rinkos dalis 4 proc.)
• Jungtinė Karalystė: 25 prekių ženklai (nors tikslių visos šalies vertės duomenų nepateikiama, žinoma, kad augimo lyderė – britų „Revolut“)

Apytikslė bendra Europos prekių ženklų vertė:

Remiantis turimais duomenimis, vien Vokietijos (580,2 mlrd. dolerių) ir Prancūzijos (426,5 mlrd. dolerių) prekių ženklų vertė sudaro apie 1 trln. dolerių.

Reali bendra vertė, įtraukus Jungtinę Karalystę (kuri tradiciškai stipri finansų ir energetikos sektoriuose) bei kitas Europos valstybes, neabejotinai yra kur kas didesnė ir greičiausiai siekia ne mažiau kaip 1,5–2 trln. dolerių.

Svarbiausias Europos atstovas 20-uke – Deutsche Telekom (Vokietija), užimantis 11-ąją vietą (96,2 mlrd. dolerių). Tai vienintelis Europos prekės ženklas, patekęs į pirmąjį dvidešimtuką, o tai tik dar kartą pabrėžia atsilikimą nuo JAV ir Kinijos sunkiasvorių.

Europos augimo čempionė – „Revolut“ (Jungtinė Karalystė). Bendrovė fiksavo rekordinį 239 proc. prekės ženklo vertės šuolį per metus ir tapo absoliučia dinamikos lydere visame reitinge.

Reitingo analizė atskleidžia, kad Europa išlaiko solidų atstovavimą (Prancūzija, Vokietija ir JK patenka į šalių šešetuką pagal prekių ženklų skaičių), tačiau bendra verte gerokai nusileidžia JAV (5,5 trln. USD) ir Kinijai (1,6 trln. USD). Nors Europos prekių ženklai stiprūs tradiciniuose sektoriuose (telekomunikacijos, finansai, mažmeninė prekyba), jaučiamas pasaulinio lygio technologijų milžinų, prilygstančių „Apple“ ar „Microsoft“, stygius.

Kinijos prekių ženklai „Global 500“ (2026)

Kiekis ir rinkos dalis:

• 68 prekių ženklai (antra vieta po JAV)
• Bendra vertė: 1,6 trln. USD (antra vieta po JAV)
• Rinkos dalis: 15 proc. (palyginti su 53,4 proc. JAV dalimi)

Pagrindiniai Kinijos prekių ženklai 20-uke:

1. TikTok/Douyin (6 vieta, 153,5 mlrd. USD) — vertingiausias medijų prekės ženklas pasaulyje, Kinijos skaitmeninės įtakos vėliavnešys.
2. State Grid (10 vieta, 102,4 mlrd. USD) — didžiausia valstybinė energetikos paslaugų bendrovė.
3. ICBC (12 vieta, 90,9 mlrd. USD) — didžiausias pasaulio bankas pagal valdomą turtą.
4. China Construction Bank (14 vieta, 77,2 mlrd. USD)
5. Bank of China (17 vieta, 70,8 mlrd. USD)
6. Agricultural Bank of China (19 vieta, 62,8 mlrd. USD)

Apibendrinimas

Pirmoji vieta – JAV: Kokybinis ir kiekybinis dominavimas (5,5 trln. dolerių) bei technologijų ir medijų sektoriaus viršūnės kontrolė.

Antroje vietoje rikiuojasi Kinija (1,6 trln. dolerių), išlaikanti stiprias pozicijas finansų sektoriuje ir turinti vieną ryškų skaitmeninį lyderį.

Trečioji vieta tenka Europai (bendrai apie 1,5–2 trln. dolerių). Visgi senasis žemynas neturi nė vieno atstovo pirmajame dešimtuke, o įtaka išskaidyta tarp atskirų valstybių. Tai atspindi bendrą tendenciją: Europa egzistuoja kaip vieninga rinka, tačiau kaip globalus prekių ženklų lokomotyvas vis dar atsilieka.