Talino birža išgyvena gilią likvidumo ir patrauklumo krizę: iš prekybos aikštelės traukiasi tiek stambūs tarptautiniai investuotojai, tiek svarbiausios vietos įmonės. Brokerių vertinimu, situacija yra tokia kritiška, kad keliamas klausimas dėl biržos, kaip atskiros struktūros, egzistavimo tikslingumo. Apie tai rašo ERR.
Pagrindinės investuotojų ir bendrovių pasitraukimo iš Talino biržos priežastys yra mažas rinkos dydis, augimo potencialo trūkumas stagnuojančioje ekonomikoje ir blogėjanti geopolitinė padėtis.
Kapitalo bėgimo priežastys: pagrindinės problemos
Investuotojų pasitraukimą iš Estijos akcijų rinkos lėmė keletas veiksnių:
☛ Didelių ir patrauklių aktyvų trūkumas (Vištos ir kiaušinio problema)
Pagrindinė Talino biržos dilema – tai uždaras ratas: nėra stambių, įdomių emitentų, kurie pritrauktų kapitalą, o kadangi nėra kapitalo, nėra stimulo naujiems dideliems akcijų platinimams. Šiais metais iš biržos pasitraukė didelė bendrovė „Enefit Green“, o tą patį planuoja padaryti ir „Ekspress Grupp“. Mažėjantis prekiaujamų akcijų skaičius mažina aikštelės patrauklumą.
Kaip pažymi Joakimas Heleniusas iš „Trigon Capital“, Talino biržoje „nėra užsienio investuotojams įdomių, didelio augimo potencialo turinčių akcijų“.
☛ Ekonomikos sąstingis ir geopolitinė rizika
Estijos ekonomika nerodo dinamikos, kuri galėtų pritraukti spekuliacinį ar portfelinį kapitalą. Joakimo Heleniuso duomenimis, Estijos ekonomika „stagnuoja jau ketverius metus“, o tai neprisideda prie akcijų kursų augimo.
Be to, blogėjanti geopolitinė padėtis regione taip pat yra rimtas stabdis tarptautiniams fondams.
☛ Masinis užsienio investuotojų pasitraukimas
Pastebima bendra tendencija, kad stambūs tarptautiniai rinkos dalyviai išveda kapitalą. Pavyzdžiui, didžiausias pasaulyje Norvegijos naftos fondas likvidavo didžiąją dalį savo portfelio Talino biržoje.
„Per pastaruosius metus užsienio investuotojai faktiškai išsiėmė pinigus iš Estijos biržos, o naujų užsienio investuotojų neatsirado“, – konstatuoja Heleniusas. Prekyba iš esmės apsiriboja sandoriais tarp Estijos piliečių.
☛ Nepakankamas rinkos dydis
Rinkos dalyviai mano, kad Talino birža yra per maža, o tai trukdo dideliems fondams ten veikti. Heleniusas tiesiogiai teigia: „Kad pamatytum, kas vyksta mūsų biržoje, reikia mikroskopo“. Jis siūlo radikalų sprendimą – uždaryti Talino biržą ir sujungti ją su Stokholmo birža, paverčiant ją papildomu sąrašu.
Viltis dėl ateities: Valstybės iniciatyva ir obligacijos
Nepaisant pesimistinės nuotaikos, ekspertai mato rinkos atgimimo potencialą, jei bus imtasi aktyvių veiksmų.
☛ Obligacijos kaip alternatyva: Talino biržos rinkodaros direktorius Ottas Raidla ragina žiūrėti į biržą plačiau – kaip į aikštelę kapitalui pritraukti per įvairias priemones. Jis pažymi, kad obligacijų rinka Taline ir Baltijos šalyse buvo aktyvesnė: per pastaruosius metus buvo išleista apie 30 obligacijų emisijų.
☛ Kreipimasis į valstybę: „Redgate Capital“ partnerė Valerija Kiisk pabrėžia, kad tik valstybės iniciatyva gali pajudinti situaciją iš mirties taško. Svarbiausi įvykiai, pritraukę investuotojų per pastaruosius 10 metų, buvo susiję su valstybės veiksmais: „Tallinna Sadam“, „Enefit Green“ akcijų ir valstybės obligacijų įtraukimas į sąrašus.
☛ Investuotojų optimizmas: Ekonomistas Kristjanas Liivamägi, nors ir sumažino savo vietines pozicijas, vis dėlto mato kainų potencialą: „Įmonių kainų lygiai yra apskritai palankūs. Tai reiškia, kad jei ekonominė situacija pradės gerėti, akcijų kursai pradės judėti teigiama kryptimi“.
Apibendrinant, Talino biržos ateitis, specialistų nuomone, priklauso nuo valstybės gebėjimo stimuliuoti rinką didelėmis emisijomis, taip pat nuo ekonominės dinamikos atsigavimo šalyje.
