Serija incidentų, kai Baltijos šalių oro erdvę pažeidė Ukrainos dronai, regione sukėlė rimtą politinį nepasitenkinimą. Bene didžiausiu atgarsiu tapo Latvijos gynybos ministro Andrio Sprūdo atsistatydinimas po sprogimų Rėzeknės naftos bazėje. Kyjivas pripažino orlaivių nuklydimo faktą, tačiau aiškino, jog tam įtakos turėjo Rusijos elektroninės karybos (EK) sistemos. Kartu Ukraina pasiūlė atsiųsti savo ekspertus, galinčius padėti stiprinti sąjungininkų saugumą.
Ukrainos dronai ir politinė krizė Latvijoje
Gegužės 7 d. sprogimai Rėzeknės naftos saugykloje tapo lūžio tašku Latvijos vyriausybei. Premjerė Evika Siliņa viešai pareiškė praradusi pasitikėjimą gynybos ministru, mat kariuomenės vadovybė neužtikrino žadėto oro erdvės saugumo. Reaguodamas į kritiką, A. Sprūdas apkaltino vyriausybės vadovę melu ir politiniais žaidimais. Vis dėlto netrukus jis atsistatydino, siekdamas „apsaugoti kariuomenę nuo įtraukimo į politines kampanijas“. Incidentas akivaizdžiai atidengė NATO rytinio flango pažeidžiamumą nuklydusių orlaivių akivaizdoje.
Kyjivo versija: iš kurso išmušė Rusijos EK sistemos
Siekdama sumažinti įtampą, Ukrainos pusė operatyviai įsitraukė į dialogą. Šalies užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha derybose su Latvijos kolege Baiba Braže paaiškino, jog bepiločiai buvo nutaikyti į objektus Rusijoje. Deja, jų trajektorija pasikeitė dėl tikslingų Maskvos elektroninės karybos sistemų veiksmų. Kyjivas tvirtina, esą aparatus į Latvijos teritoriją priešiškos pajėgos nukreipė tyčia. A. Sybiha patvirtino Ukrainos pasirengimą bendradarbiauti su Baltijos valstybėmis ir Suomija bei pasiūlė tiesioginį ukrainiečių specialistų dalyvavimą užkertant kelią panašioms grėsmėms ateityje.
Kaimynų nepasitenkinimas: Estija reikalauja griežtos kontrolės
Krizė Rėzeknėje išprovokavo grandininę reakciją kaimyninėse valstybėse. Estija oficialiai kreipėsi į Kyjivą, reikalaudama griežčiau kontroliuoti bepiločių skrydžių maršrutus. Gegužės 11 d., po pokalbio su A. Sybiha, Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna atvirai pareiškė: Talinas tikisi, jog Ukraina dronus naudos taip, kad šie išvengtų Baltijos šalių oro erdvės. Nors ukrainietiškos kovos su bepiločiais technologijos vertinamos itin palankiai, Estijos valdžia reikalauja diegti automatinio susinaikinimo sistemas orlaiviams pametus kursą. Taip siekiama užtikrinti sąjungininkų dangaus saugumą.
