Nors teigiama, kad socialinių tinklų algoritmai skatina polinkį į skandalus, naujausias mokslinis tyrimas ir transliuotojo BBC žurnalistinis tyrimas įrodo priešingai – pašalinus dirbtinę jų įtaką paaiškėja, jog auditorija natūraliai linksta prie tiesos, adekvatumo ir pozityvumo.
Eksperimentas: socialinių tinklų algoritmai ir vartotojų pasirinkimas
Vakarų Australijos universiteto mokslininko Nicolaso Fay vadovaujamos komandos atliktas plataus masto tyrimas visiškai reabilitavo paprastus vartotojus. Mokslininkai surengė eksperimentą, kuriame dalyvavo daugiau nei 4 600 žmonių. Jiems sukurta visiškai „švari“ aplinka – be algoritmų, botų ir netikrų patiktukų.
Tyrimo rezultatai vienareikšmiai. Savarankiškai vertindami informaciją, žmonės teisingus faktus laiko kur kas įdomesniais, įtikinamesniais ir labiau skatinančiais diskutuoti. Būtent patvirtinti faktai sugeba pakeisti auditorijos nuomonę, tuo tarpu atviras melas kelia tik sveiką skepticizmą.
Melagienų sėkmės internete priežastys ir kaltininkai
Pagrindinė problema ta, jog realiame gyvenime vartotojai prarado pasirinkimo laisvę. Mat naujienų srautus formuoja dirbtinis intelektas, kuriam keliami visiškai kitokie tikslai – maksimaliai padidinti įsitraukimą, skatinant paspaudimus, ginčus bei piktus komentarus. Kadangi dezinformacija iš pat pradžių konstruojama taip, kad spaustų jautrius taškus ir provokuotų pasipiktinimą, bejausmiai algoritmai ją lengvai pagauna bei aktyviai platina.
Neįtikėtino dezinformacijos bei pseudoskandalų populiarumo iliuziją sukuria nedidelė, bet itin agresyvi vartotojų grupė. Algoritmai reaguoja į jų audringą veiklą ir dirbtinai iškelia toksišką turinį į tendencijų viršūnes. Išvada paprasta – pagrindinė priežastis slypi visai ne žmogaus psichologijoje, o komercinėje pačių skaitmeninių platformų sąrankoje. Be abejo, atsakomybė tenka ir toksiško skaitmeninio turinio užsakovams bei autoriams.
