Kasmet kovo 20-ąją pasaulyje minima Tarptautinė laimės diena. Šia proga dvi didelės tyrimų organizacijos tradiciškai paskelbė tarptautinių apklausų rezultatus. Rinkos tyrimų bendrovė „Ipsos“ pristatė kasmetinį tyrimą, o Oksfordo universiteto Gerovės tyrimų centras išleido išsamų Laimės indeksą (angl. The World Happiness Report).
Lyginant šiuos du ataskaitų duomenis, kyla pažintinis disonansas. Oksfordo universiteto teigimu, laimingiausi žmonės gyvena šaltojoje Suomijoje, o „Ipsos“ duomenimis – karštojoje Indonezijoje. Kas teisus? Atsakymas paprastas: abu. Tiesiog šie tyrimai matuoja visiškai skirtingus dalykus.
Pirmasis požiūris (Oksfordas): laimė kaip užtikrintumas rytojumi
Pasaulio laimės ataskaita – pasaulinis tyrimas, kurio metu sociologai apklausia daugiau nei 100 tūkst. paprastų žmonių 147 pasaulio valstybėse.
Apklausos metodas: Mokslininkai neklausia: „Ar šiandien šypsojotės?“. Jie taiko psichologinį triuką – prašo įsivaizduoti 10 pakopų kopėčias, kur 0 reiškia blogiausią įsivaizduojamą gyvenimą, o 10 – tobulą svajonių gyvenimą. Tuomet respondentų teiraujamasi: „Ant kurios pakopos stovite būtent dabar?“.
Ką tai reiškia iš tiesų: Išgirdęs tokį klausimą, žmogus pradeda vertinti situaciją racionaliai, o ne pasikliaudamas vien emocijomis. Jis analizuoja savo „saugumo bazę“: „Ar rytoj neprarasiu darbo? Ar sugebėsiu apmokėti nedarbingumo lapelį? Ar vakare mano gatvėje saugu? Ar pasitikima policija?“.
Būtent todėl šiame reitinge visada pirmauja stiprios ekonomikos ir aukšto lygio socialinę apsaugą užtikrinančios valstybės.
- Lyderiai: Suomija (7,8 balo iš 10), Islandija, Danija. Suomiai laimi ne dėl to, kad daugiausiai juokiasi, bet dėl to, jog jų gyvenimas – nuspėjamas. Pasak ataskaitos autorių, suomiai paprasčiausiai neabejoja, jog pametę piniginę gatvėje atgaus ją atgal.
- Išimtis: Kosta Rika (4 vieta). Ši neturtinga, kariuomenės neturinti šalis įrodė – kai valstybė lėšas investuoja ne į tankus, o į mediciną, ekologiją bei mokyklas, gyventojai taip pat jaučiasi esantys „viršutinėse kopėčių pakopose“.
Antrasis požiūris („Ipsos“): laimė kaip džiaugsmas akimirka
Bendrovės „Ipsos“ tyrimas sukonstruotas visiškai kitaip. Apklausę dešimtis tūkstančių gyventojų 29 didžiausiose pasaulio valstybėse, ekspertai šią temą nagrinėjo ne kaip ekonomistai, bet kaip psichologai.
Apklausos metodas: Čia atsisakoma sudėtingų metaforų su kopėčiomis. Respondentų tiesiai šviesiai klausiama: „Jei vertintume jūsų gyvenimą apskritai, ar šiuo metu esate laimingas, ar ne?“. Taip pat pateikiamas 30 dalykų sąrašas (nuo pinigų iki lytinių santykių) ir prašoma išrinkti, kas konkrečiai teikia džiaugsmą.
Ką tai reiškia iš tiesų: Ši apklausa matuoja emocijas – tai, kas žmogaus širdyje dedasi būtent dabar. Rezultatai nustebino. Paaiškėjo, jog kasdieniam džiaugsmui žmonėms pirmiausia reikia „jaustis vertinamiems ir mylimiems“ (37 proc.) bei turėti „gerus santykius su šeima ar vaikais“ (36 proc.). Ekonomika ir politika lieka antrajame plane.
Dėl šios priežasties čia laimi valstybės, kuriose gajos didelių šeimų, draugystės ir kaimyninės savitarpio pagalbos tradicijos.
- Lyderiai: Indonezija (čia net 85 proc. gyventojų nurodė esantys laimingi šią akimirką) bei Nyderlandai (84 proc.).
- Autsaideriai: Turtinga, tačiau karjeros ir viršvalandžių apsėsta Pietų Korėja atsidūrė pačiame sąrašo dugne (laimingi tik 57 proc.). Tuo tarpu Indijoje, tvyrant ekonominiam nerimui, džiaugsmo lygis per metus smuko nuo 88 proc. iki 72 procentų.
Apklausa taip pat atskleidė šiuos faktus:
- Dauguma žmonių – laimingi: Vidutiniškai 29 valstybėse 74 proc. apklaustųjų teigė besijaučiantys laimingi, o 26 proc. nurodė priešingai.
- Laimės lygis: Net 25 iš 29 tirtų valstybių gyventojai jaučiasi laimingesni nei prieš 12 mėnesių. Vis dėlto, ekspertų vertinimu, bendras laimės lygis išlieka žemesnis nei prieš 15 metų.
- Pripažinimo jausmas ir šeimos santykiai išlieka pagrindiniais laimės veiksniais. 37 proc. laimingais save laikančių respondentų pabrėžė, jog būtent pripažinimo ir meilės jausmas labiausiai prisideda prie jų gerovės.
Laimės indeksas: pinigai ar meilė?
Šių dviejų tyrimų palyginimas atskleidžia tiksliausią žmogiškosios laimės formulę:
- Už pinigus džiaugsmo nenusipirksi (tai įrodė „Ipsos“). Kasdienes šypsenas skatina ne valstybės institucijos ar BVP, o šeima, sveikata bei savo reikalingumo suvokimas. Lotynų Amerikos ar Azijos gyventojai dažnai jaučiasi kur kas džiaugsmingiau nei nuo sėkmės lenktynių pavargę vakariečiai.
- Tačiau pinigų trūkumas garantuoja nelaimę (patvirtino abu tyrimai). Bendrovės „Ipsos“ ataskaita parodė, jog pagrindiniu sielvarto ir streso šaltiniu pasaulyje išlieka finansinis nepriteklius (šį veiksnį nurodė 57 proc. nelaimingų respondentų).
Reziumuojant, Oksfordo universitetas išskiria valstybes, sukūrusias tobulą „saugumo bazę“ (Suomija, Danija), išvaduojančią žmones nuo skurdo baimės. Tuo tarpu „Ipsos“ pabrėžia šalis (Indonezija, Kosta Rika), kurių gyventojai sugeba išgauti maksimalią emocinę šilumą iš kasdienio bendravimo.
