Rusijos santykiai su tarptautine finansų sistema pasiekė naują dugną. ES oficialiai įsigaliojo reglamentas, kuriuo Rusija ir jos piliečiai priskiriami didelės finansinės rizikos zonai. Portalas NEWSROOM IN išanalizavo, kaip priartėta prie šios ribos ir kas toliau laukia pinigų pervedimų, banko sąskaitų bei verslo.
Sprendimo priežastys
Bendrija siekia apsaugoti savo finansų sistemą nuo „nešvarių pinigų“. Tam sudaromas sąrašas valstybių, kurių įstatymai kovoje su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu (AML/CFT) laikomi per silpnais ir kelia grėsmę bendrajai ES rinkai. Naujasis reglamentas formaliai į šį sąrašą įtraukia ir Rusiją.
Kodėl taikiklyje atsidūjo Rusija?
Pagrindinis formalus pretekstas įtraukti Maskvą į „juodąjį sąrašą“ – dar 2023 m. vasario 24 d. sustabdyta jos narystė Tarptautinėje kovos su pinigų plovimu grupėje (FATF).
Remiantis FATF pareiškimu, narystė sustabdyta dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, mat tokie veiksmai šiurkščiai pažeidžia tarptautinio bendradarbiavimo ir tarpusavio pagarbos įsipareigojimus, kuriais grindžiama grupės veikla. Tuomet organizacija išreiškė didelį susirūpinimą dėl rizikų, susijusių su galimu sankcijų apėjimu, kenkėjiška veikla kibernetinėje erdvėje bei prekyba ginklais su jurisdikcijomis, kurioms taikomos JT sankcijos.
Savo ruožtu ES atliko nepriklausomą vertinimą ir nustatė strategines Rusijos finansų sistemos spragas:
- Silpna finansinė žvalgyba: Rusijos institucija, stebinti įtartinas operacijas, laikoma neprikankamai nepriklausoma ir vengiančia efektyviai bendradarbiauti su užsienio kolegomis.
- Savininkų slėpimas: Nėra patikimų mechanizmų, leidžiančių nustatyti tikruosius įmonių ir turto savininkus (naudos gavėjus).
- Kriptovaliutų sektoriaus pažeidžiamumas: Kovos su pinigų plovimu įstatymai neefektyviai taikomi operacijoms su kripto turtu.
Kadangi Rusija nėra įtraukta į oficialius FATF stebėsenos sąrašus, ES reglamente jai sukūrė specialią kategoriją: „Valstybės, kurių narystė FATF yra sustabdyta“.
Ką tai reiškia praktiškai: pasekmės gyventojams ir verslui
Rusijos įtraukimas į sąrašą nėra tiesioginis draudimas vykdyti operacijas. Visgi tai įjungia mechanizmus, kurie per du spaudimo lygmenis faktiškai blokuoja galimybes atsiskaityti.
1. Tiesioginis poveikis ES: griežtos patikros ir atsisakymai
Visi Europos Sąjungos bankai ir finansų įstaigos nuo šiol teisiškai įpareigoti Rusijos klientams ir jų operacijoms taikyti sustiprinto patikrinimo (angl. Enhanced Due Diligence) procedūras. Realybėje tai reiškia:
- Masinius atsisakymus atidaryti sąskaitas ar vykdyti mokėjimus.
- Milžinišką vėlavimą net ir teisėtų pervedimų atvejais (ar tai būtų mokestis už mokslą, paslaugas, ar atsiskaitymas pagal sutartis).
- Drastišką komisinių mokesčių augimą.
- Sąskaitų uždarymą ES bankuose – tai palies tiek fizinius, tiek juridinius asmenis.
2. Pasaulinis domino efektas: grėsmė operacijoms per trečiąsias šalis
Reglamentas sėja nerimą visoje pasaulinėje finansų sistemoje. Bankai, veikiantys už ES ribų (Turkijoje, Armėnijoje, Kazachstane, JAE, Azijos šalyse), baimindamiesi prarasti prieigą prie atsiskaitymų eurais ar doleriais per bankus korespondentus Vakaruose, imsis prevencinių veiksmų:
- Rizikos mažinimas (angl. De-risking): Bankai prevenciškai atsisakys aptarnauti klientus iš Rusijos (ypač privačius asmenis ir smulkųjį verslą), mat jų tikrinimo sąnaudos ir rizika tampa neadekvačios.
- Korespondentinių ryšių nutraukimas: Pavyzdžiui, Vokietijos bankas gali nutraukti santykius su Turkijos banku, jei įtars, kad pastarasis apdoroja „abejotinus“ rusiškus mokėjimus.
- „Raganų medžioklės“ efektas: Įtarimų šešėlis kris net ant visiškai legalių operacijų, kurias reguliatoriui tiesiog per sunku arba per ilgai tenka aiškinti.
Apibendrinant – pats ES reglamentas tiesiogiai neverčia Turkijos ar Armėnijos banko atstumti konkretaus ruso. Tačiau jis sukuria tokią sisteminę baimę ir papildomų reikalavimų naštą, jog atsisakymas aptarnauti ir sąskaitų uždarymas tampa racionaliu ir nuspėjamu sprendimu bet kuriam tarptautiniam bankui, norinčiam išsaugoti ryšius su Vakarais.
Labiausiai nukentės smulkusis verslas ir nepasiturintys (įskaitant prieš karą nusiteikusius) rusai, gyvenantys užsienyje. Tarptautiniai pervedimai taps reta, brangia ir itin lėta paslauga. Išliks prieiga tik prie riboto skaičiaus finansinių „salelių“, pasirengusių prisiimti didelę riziką reputacijai ir reguliavimui – jų paslaugos kainuos labai brangiai.
