Sausio 1-ąją Prancūzija stojo prie Didžiojo septyneto (G7) vairo, oficialiai perėmusi pirmininkavimą iš Kanados. Visus metus Paryžius vadovaus grupei organizuodamas aukščiausio lygio susitikimus, kurių kulminacija taps viršūnių susitikimas Eviane. Būtent čia lyderiai brėš prioritetines kryptis reaguojant į globalius iššūkius.
Pagrindiniai pirmininkavimo prioritetai
Prezidentas Emmanuelis Macronas pagrindiniu tikslu įvardijo siekį sugrąžinti G7 prie „pirminės paskirties“ – tapti didžiausių pasaulio ekonomikų dialogo forumu, skirtu šalinti globalius disbalansus.
Vadovaujant Prancūzijai, diskusijos suksis apie esmines pasaulio problemas – nuo saugumo ir ekonomikos iki klimato kaitos:
☛ Ekonominis stabilumas ir reformos: Dėmesys kovai su pertekline valstybių skola, investicijų stygiumi besivystančiose rinkose ir „grobuoniška konkurencija“. Paryžius pasiryžęs inicijuoti tarptautinės paramos vystymuisi finansavimo architektūros pertvarką.
☛ Įtraukusis dialogas ir geopolitika: E. Macronas siekia išvengti scenarijaus, kuriame G7 taptų uždaru „antikiinišku klubu“ ar tiesiogine opozicija BRICS blokui. Svarstoma galimybė į viršūnių susitikimą pakviesti ir kitų šalių lyderius, įskaitant Kinijos prezidentą Xi Jinpingą.
☛ Technologijos ir DI: Dirbtinio intelekto ir kvantinių skaičiavimų rizikų bei galimybių valdymas, duomenų nuosavybės ir skaitmeninio reguliavimo klausimai.
☛ Klimatas ir ekologija: Klimato politikos veiksmų spartinimas, miškų ir vandenynų apsauga bei energetinės pertvarkos greitinimas.
☛ Sveikatos apsauga: Pasaulinio sanitarinio saugumo stiprinimas, kova su atsparumu antibiotikams ir parama besivystančių šalių savarankiškumui vaistų gamybos srityje.
☛ Saugumas ir prekyba: Paramos Ukrainai koordinavimas, atsakas į Kinijos ekonominę įtaką ir adaptacija prie naujosios JAV prekybos politikos.
Svarbiausias renginys – 52-asis G7 lyderių viršūnių susitikimas – numatytas 2026 m. birželio 14–16 dienomis kurortiniame Evian le Beno mieste.
BNS / NEWSROOM IN informacija:
☛ Neformalus G7 (iš pradžių – G6) lyderių klubas įkurtas 1975 metais Prancūzijos prezidento Valéry Giscard d’Estaingo ir Vokietijos kanclerio Helmuto Schmidto iniciatyva.
☛ Pirmasis G6 susitikimas vyko Prancūzijoje, Rambouillet pilyje. Jame dalyvavo šešių pirmaujančių pramoninių valstybių (Prancūzijos, JAV, Jungtinės Karalystės, VFR, Italijos, Japonijos) vadovai. Pagrindinė to meto darbotvarkės tema buvo pasaulio ekonomikos nestabilumas po 1973-iųjų naftos krizės ir atsigavimo kelių paieška.
☛ 1976 metais prie grupės prisijungė Kanada, taip suformuojant „Didįjį septynetą“.
☛ Europos Komisijos atstovai G7 (tuo metu dar G6) susitikimuose pradėjo dalyvauti nuo 1977 metų, o 1981-aisiais ES tapo nuolatine viršūnių susitikimų dalyve, nors ir ne kaip atskira valstybė. ES turi unikalų statusą: ji atstovauja ne šaliai, o viršvalstybinei organizacijai, todėl jos atstovai (Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos pirmininkai) nesikeičia pagal šalių pirmininkavimo rotaciją.
