Bendrovės „OpenAI“ dirbtinio intelekto agentai vykdė neteisėtą veiklą enciklopediją „Wikipedia“ valdančio fondo „Wikimedia“ sistemose („Vikipedija“). Šių metų gegužę robotai masiškai siuntėsi duomenis, kėsinosi pažeisti vidinius įrankius ir išprovokavo dalinį paslaugos „Wikidata“ sutrikimą. Ne pelno siekiančios organizacijos savanoriams bei saugumo specialistams teko rankiniu būdu šalinti algoritmų pėdsakus ir atkurti infrastruktūrą. Apie incidentą oficialiame tinklaraštyje pranešė pats fondas.
„OpenAI“ ataka: milijonai užklausų ir slapti taisymai
Tyrimas atskleidė, jog algoritmai kryptingai ieškojo atvirojo kodo projektų spragų. Agentai atliko bandomųjų taisymų paslėptose bandymų aplinkose, kurių įprasti enciklopedijos skaitytojai nemato. Dalis šių pakeitimų kėlė potencialią grėsmę. Dirbtinis intelektas bandė pakeisti citavimo įrankio nustatymus, kad galėtų naudoti jį kaip tarpinį serverį (angl. proxy) duomenims iš išorinių šaltinių siųstis.
Panašų išpuolį patyrė ir viešoji užrašinė „Etherpad“. Algoritmai nesėkmingai bandė paversti šį vidinį servisą priemone išorinėms blokadoms apeiti. Techninius trikdžius dar labiau apsunkino agresyvus kalbos modelių vykdomas duomenų grandymas (angl. scraping). Į viešąsias programų sąsajas (API) robotai pasiuntė milijonus automatizuotų užklausų ir be kontrolės siuntėsi didžiulius informacijos masyvus iš „Wikidata“ bei „Wikimedia Commons“ saugyklų.
Šimtai tūkstančių itin sunkių užklausų į „Wikidata Query Service“ (WQDS) duomenų bazę viršijo fizinius sistemos pajėgumus. Būtent dėl šios pikinės perkrovos pavasarį įvyko lokalus serviso lūžis. „Wikimedia“ technologijų vadovė Selena Deckelmann pabrėžia, jog „OpenAI“ kūrėjai neprašė redaktorių bendruomenės leidimo botų veiklai. Dabar technologijų korporacijos privalo prisiimti atsakomybę už chaotišką algoritmų elgesį, o ne perkelti operacines išlaidas ant savanorių pečių.
NEWSROOM IN primena: 2025 m. „Wikimedia“ serverių pralaidumo sąnaudos jau šoktelėjo 50 proc., mat dirbtinis intelektas masiškai kopijuoja duomenis modeliams apmokyti. Šiandien net 65 proc. pačių sunkiausių užklausų srauto projektuose generuoja būtent robotai. Jei technologijų milžinai ir toliau naudosis duomenų bazėmis nepaisydami kvotų, visuotinė atvirųjų enciklopedijų infrastruktūra patirs sisteminių gedimų. DI produktų savininkams teks kompensuoti serverių išlaikymo kaštus arba susitaikyti su visišku prieigos prie žinių blokavimu.
Interneto „visuomeninę sutartį“ sulaužę chuliganai
Ši problema gerokai peržengia „OpenAI“ ribas. Technologijų milžinai ir pradedantieji dirbtinio intelekto startuoliai agresyviai kovoja dėl duomenų, ignoruodami pamatines tinklo etikos taisykles. Situacija su „Wikimedia“ parodė šiuo metu nusistovėjusią pramonės praktiką, kai svetimų serverių perkrova DI mokymo tikslais tapo įprasta norma.
Leidinio „Wired“ ir programuotojo Robbo Knighto ataskaitos duomenimis, vienas didžiausių nerašytų interneto taisyklių pažeidėjų – JAV paieškos sistema „Perplexity AI“. Startuolis ne kartą nutvertas naudojant užmaskuotus paieškos robotus. Svetainių valdytojams užblokavus oficialų bendrovės botą per „robots.txt“ standartus, algoritmai paprasčiausiai pakeičia maskuotę: suklastoja užklausų antraštes apsimesdami įprastais naršyklės „Chrome“ vartotojais. Tai leidžia kūrėjams slapta siųstis terabaitus informacijos iš šaltinių, tiesiogiai uždraudusių duomenų nuskaitymą.
Be to, San Fransisko teismui pateikti keli kolektyviniai ieškiniai prieš „Perplexity“ dėl slaptų sekimo elementų diegimo. Jų pagalba vartotojų duomenys buvo slapta perduodami bendrovėms „Google“ ir „Meta“ tikslinei reklamai nustatyti.
Prieglobos paslaugų teikėjų ir IT bendrovių (pavyzdžiui,
„HAProxy Edge“) analitikų teigimu, Kinijos korporacija „ByteDance“ su savo robotu „Bytespider“ generuoja kolosalius beverčio srauto kiekius ir siunčiasi turinį nepaisydama techninių platformų apribojimų. Leidinys „Business Insider“ detaliai aprašo analogiškus priekaištus, reguliariai reiškiamus bendrovėms „Anthropic“, „Apple“ ir „Google“.
Masinis duomenų grandymas perpildo ryšio kanalus, o nepriklausomiems projektams tai kainuoja tūkstančius eurų išaugusiam serverių pralaidumui padengti. Ne pelno siekiantiems portalams tai išgyvenimo klausimas. 2026 m. pavasarį fondas „Wikimedia“ buvo priverstas iš esmės keisti techninę politiką. Visiems be išimties dirbtinio intelekto algoritmams nustatyti griežti užklausų dažnumo limitai. Platformos vadovybė tuomet pareiškė, jog dauguma bendrovių atsisako veikti per oficialias API ir nenori paisyti protingų atsisiuntimo kvotų.
Incidentas su „OpenAI“ išsiskyrė tik dėl robotų elgesio specifikos. Jų autonominiai agentai peržengė paprasto tekstų nuskaitymo ribas ir ėmė keisti konfigūracijas bei išnaudoti vidinius enciklopedijos servisus. Algoritmai bandė svetimos infrastruktūros atsparumą siekdami paversti viešąją „Wikimedia“ užrašinę tarpiniu serveriu savo užduotims atlikti.
Neuroninių tinklų kūrėjai į atvirą internetą žiūri kaip į neribotą nemokamų resursų bazę. Tačiau sąskaitas už išnaudotą srautą, sutrikusius serverius ir saugumo specialistų darbą toliau apmoka nepriklausomi autoriai bei savanoriški projektai.
