Kambro sprogimas ir netikėta gyvybės suklestėjimo teorija

Kambro sprogimas ir senovinių organizmų evoliucija

Posakis, kad viskas sukurta iš atliekų ir lazdelių, evoliucinės biologijos požiūriu skamba visiškai rimtai – būtent toks buvo Kambro sprogimo ir sudėtingos gyvybės atsiradimo receptas Žemėje.

Prie tokios netikėtos išvados priėjo naujo tyrimo, skirto „Kambro sprogimo“ fenomenui, autoriai. Ši evoliucinė epocha prasidėjo maždaug prieš 538,8 mln. metų ir pasižymėjo staigiu biologinės įvairovės šuoliu bei gausiu sudėtingų organizmų fosilijų atsiradimu.

Iki šiol mokslo bendruomenėje vyravo teorijos, jog evoliucinį šuolį paskatino staigus deguonies lygio kilimas atmosferoje bei vandenynuose, ozono sluoksnio susiformavimas arba maistinių medžiagų antplūdis ištirpus pasauliniams ledynams. Tačiau tarptautinė Vokietijos ir Australijos tyrėjų grupė pasiūlė kitokį požiūrį į tuomečius procesus. Mokslininkų teigimu, lemiamu veiksniu gyvybės suklestėjimui tapo masinė fekalijų apykaita.

Senoviniams organizmams išsivysčius virškinamajam traktui ir medžiagų apykaitos funkcijoms, ekskrementai tapo veiksminga gyvybiškai svarbių elementų – anglies, geležies, azoto ir fosforo – „transporto priemone“. Išmatos grimzdo į dugną ir sklido su srovėmis, aprūpindamos maistu pačiuose įvairiausiuose gyliuose esančius organizmus.

„Greta kylančio deguonies lygio ir kitų veiksnių, išmatų svarba senovinėse ekosistemose dažnai nepelnytai pamirštama“, – pabrėžė tyrimo bendraautoris Russellas Bicknellas iš Flinderso universiteto.

Tyrėjai paaiškina, jog augant biomasei ir sudėtingėjant gyvūnų sandarai, į giliuosius vandens sluoksnius nusėdančių kietųjų organinių medžiagų kiekis nuolat didėjo. Formuojantis naujoms gyvybės rūšims, organizmai išmoko efektyviai perdirbti bei panaudoti šiuos išteklius.

Ši hipotezė jau sulaukė praktinio patvirtinimo. Ištyrę gausius suakmenėjusių priešistorinių ekskrementų (koprolitų) mėginius, tyrėjai nustatė tiesioginį ryšį: kuo įvairesnė darėsi Kambro periodo fauna, tuo daugiau gyvybinės veiklos pėdsakų aptinkama geologiniuose sluoksniuose. Tolesni tyrimai turėtų padėti atkurti išsamų vaizdą, kaip senovinės fekalijos suformavo šiuolaikinį gyvūnijos pasaulį.

Skaitykite toliau