2026 m. balandį paskelbtas naujas pasaulio lyderių reitingas bei bendrovės „Morning Consult“ ataskaita atskleidė Vakarų demokratijoms pavojingą tendenciją. Kol besivystančių šalių lyderiai išlaiko milijonų gyventojų pasitikėjimą, turtingiausių G7 valstybių vadovai sparčiai praranda legitimumą savo piliečių akyse.
Tyrimas atliktas 24 valstybėse, o jo rezultatai išryškino milžinišką atotrūkį tarp „senųjų“ ir „naujųjų“ politikos centrų.
Pasaulio lyderių reitingas: populiarumo viršūnėje – penki vadovai
Pirmoji pasaulinio reitingo vieta nesikeičia. Indijos premjeras Narendra Modi toliau demonstruoja fenomenalų stabilumą ir išlaiko lyderystę, milžinišku atotrūkiu lenkdamas savo kolegas.
Leidinio „Newsroom In“ analitikų teigimu, šio politiko sėkmės paslaptis slypi kelių veiksnių kombinacijoje. Mat N. Modi įkvepia gyventojams nacionalinio pasididžiavimo bei pasaulinės Indijos svarbos jausmą, o kartu užtikrina realų ekonomikos augimą bei beprecedentes socialinės paramos programas skurstantiesiems.
| Vadovas | Valstybė | Palaikymo reitingas | Kontekstas |
| Narendra Modi | Indija | 68–70 proc. | Nepaisant nedidelio kritimo, lieka populiariausiu demokratiniu planetos lyderiu. |
| Lee Jae-myungas | Pietų Korėja | 62–63 proc. | Užtikrinta antroji vieta ir stiprus pasitikėjimo kreditas. |
| Javieras Milei | Argentina | 56–58 proc. | Libertarianiškas eksperimentas vis dar sulaukia rinkėjų atgarsio. |
| Andrejus Babišas | Čekija | 55–60 proc. | Stabilus išsilaikymas lyderių trejetuke. |
| Markas Carney | Kanada | 50–54 proc. | Vienintelis Vakarų atstovas sąrašo viršūnėje, kurio populiarumas auga dėl parlamento daugumos lūkesčių. |
Antireitingai ir aukso viduriukas
Didžiausia ataskaitos sensacija tapo kritiškai žemi G7 valstybių (JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos) vadovų rodikliai. Tyrėjai šį nuosmukį sieja su vyriausybių nesugebėjimu išspręsti trijų pagrindinių problemų: infliacijos spaudimo, ekonomikos sąstingio ir aštraus būsto krizės, smarkiai kertančios per vidurinės klasės kišenę.
Nepopuliariausiu vadovu tarp 24 vertintų valstybių tapo Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas. Jį palaiko vos 31 proc. piliečių, o nepasitenkinimo jo politika lygis pasiekė „toksiškas“ ribas.
Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris atsidūrė „raudonojoje zonoje“ su 23–24 proc. palaikymu.
Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono reitingas tesiekia 15–17 proc., o tai atspindi gilų Prancūzijos visuomenės susiskaldymą.
Jų fone Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas, surinkęs 39–43 proc. palaikymą, atstoja „aukso viduriuką“, nors šie skaičiai vis dar toli nuo lyderių-čempionų rodiklių.
Pagrindiniai tyrimo faktai:
- Apimtis: apklausos atliekamos tarp suaugusių gyventojų 24 valstybėse, įskaitant Indiją, JAV, Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Vokietiją, Pietų Korėją bei Argentiną.
- Metodologija: reitingai sudaromi remiantis septynių dienų slenkamuoju vidurkiu. Visi interviu vykdomi internetu, o duomenys pasveriami, siekiant užtikrinti imties reprezentatyvumą kiekvienoje valstybėje.
- Atnaujinimas: naujausi duomenys, kuriais remiamasi ataskaitose, surinkti 2026 m. balandžio 1–7 d.
