Dirbtinio intelekto kūrėja „Anthropic“ ir jos naujas „Claude Mythos“ modelis paskatino suburti didžiausius IT rinkos konkurentus bendrai kovai su naujomis kibernetinėmis grėsmėmis. Mat technologijų plėtra pasiekė pavojingą ribą – neuroniniai tinklai išmoko ne tik rašyti programinį kodą, bet ir nepriekaištingai aptikti jo pažeidžiamumus. Būtent dėl šios priežasties bendrovė atsisakė pristatyti savo naująjį produktą plačiajai visuomenei, kol rinka tinkamai nepasirengs atremiant galimus pavojus.
Naujojo „Claude Mythos“ modelio keliami pavojai
Bendrovė „Anthropic“ sukūrė naują galingą kalbos modelį „Claude Mythos Preview“. Nors iš pradžių sistemą mokyta tik kokybiško programavimo, galiausiai susidurta su netikėtu šalutiniu poveikiu – neuroninis tinklas tapo genialiu programišiumi.
Paaiškėjo, jog „Claude Mythos“ geba lengvai aptikti kritines kodo spragas, kurti atakų schemas ir išbandyti sistemų atsparumą ne prasčiau nei geriausi pasaulio kibernetinio saugumo specialistai. Jei toks įrankis atsidurtų atviroje prieigoje, nusikaltėliai jį neabejotinai panaudotų masiniams išpuoliams visame internete.
„Project Glasswing“ esmė ir tikslai
Siekdama užkirsti kelią katastrofai, bendrovė „Anthropic“ atsisakė viešo naujojo neuroninio tinklo pristatymo. Vietoj to ji inicijavo konsorciumą „Project Glasswing“.
Šios iniciatyvos principas paprastas – „Anthropic“ suteikė išskirtinę ankstyvąją prieigą prie savo modelio didžiausioms korporacijoms, tarp kurių yra „Apple“, „Google“, „Microsoft“, „Amazon“ bei dar daugiau nei 40 kitų organizacijų. Siekiama, jog IT milžinės jau dabar išbandytų šį dirbtinio intelekto programišių savo pačių sistemose. Technologija padės aptikti spragas, o kūrėjai spės jas ištaisyti dar prieš „Claude Mythos“ (arba panašiems kitų įmonių produktams) patenkant į tikrų piktavalių rankas.
Pirmieji rezultatai: aptiktos senos klaidos
Bendrovių „Google“ ir „Microsoft“ atstovai patvirtino dalyvausiantys šiame projekte. Beje, iniciatyva jau neša vaisius – korporacijos skelbia, kad išankstinė „Claude Mythos“ versija padėjo atrasti tūkstančius kritinių pažeidžiamumų. Neuroninis tinklas aptiko net tas klaidas, kurios baziniame kode slypėjo ištisus dešimtmečius ir liko nepastebėtos ekspertų žmonių.
Ką tai reiškia paprastam vartotojui
Viena vertus, toks beprecedentis IT milžinių bendradarbiavimas atneša akivaizdžią naudą. Kasdien naudojamos operacinės sistemos („iOS“, „Android“, „Windows“) bei bazinės paslaugos taps gerokai patikimesnės, mat dirbtinis intelektas aptiks ir ištaisys programines spragas ilgokai prieš jas atrandant programišiams. Tai iš esmės sumažina masinių asmens duomenų, slaptažodžių ar bankinės informacijos nutekėjimų riziką. Reziumuojant, projektas suteikia pasauliui būtiną pranašumą – korporacijos suspės pertvarkyti globalias apsaugos sistemas iki akimirkos, kai itin galingi dirbtinio intelekto įrankiai atsidurs eilinių kibernetinių nusikaltėlių rankose.
Tamsioji „Project Glasswing“ pusė
Vis dėlto už globalaus išsigelbėjimo idėjos slypi griežti korporatyviniai interesai, tad šis uždaras aljansas kelia rimtą nerimą. Pagrindinė grėsmė – rinkos monopolizacija. Perleidus galingiausią įsilaužimų įrankį elitiniam klubui, projektas palieka be apsaugos vidutinį verslą ir startuolius, į kuriuos hakeriai smogs pirmiausia. Be to, iškyla pavojingas interesų konfliktas. Esą didžiosios korporacijos gali tiesiog nuslėpti joms nepalankius pažeidžiamumus, jeigu jų ištaisymas sutrikdytų vartotojų stebėjimo sistemas ar pareikalautų milijardinių išlaidų. Ilgainiui tai gresia nepriklausomų atvirojo kodo („Open Source“) projektų užgniaužimu ir visos pasaulinės infrastruktūros kontrolės perdavimu saujelei monopolistų.
