2022-aisiais Sacharos dulkės Ispanijos dangų nudažė oranžine spalva | Carlos Gil Andreu | „Getty Images“
Nuo antradienio, kovo 5-osios, didelę dalį Europos užklos **Sacharos dulkės** ir tanki jų migla, atnešama galingo atmosferos fronto iš Šiaurės Afrikos. Sinoptikai perspėja, jog milijonai tonų mineralinių dulkių iš Sacharos ne tik nudažys dangų oranžine spalva, bet ir atneš vadinamuosius „purvinus lietus“.
Sacharos dulkės ir jų maršrutas: nuo Ispanijos iki Norvegijos
Prancūzijos meteorologijos tarnybos duomenimis, milžiniškas dulkių debesis, pradėjęs judėti antradienį, didžiausią tankį pasieks ketvirtadienį. Stichija pirmiausia smogė Ispanijai, o vėliau šleifas nusidrieks per Prancūziją, Šveicariją ir Italiją. Nemaža dalis dulkių nusės pietinėje Viduržemio jūros regiono dalyje – Kroatijoje, Slovėnijoje, Graikijoje bei Turkijoje. Oro srautai tokie stiprūs, jog pasieks net Jungtinę Karalystę ir Skandinaviją – dulkių debesies kraštas gali užkabinti ir Norvegijos Olesiundo miestą.
Ar dažnai Sachara pasiekia Europą?
Nors geltonas dangus gyventojams neretai kelia nerimą, meteorologai ramina: tai reguliarus reiškinys, pasikartojantis vidutiniškai nuo trijų iki penkių kartų per metus, dažniausiai pavasarį ir rudenį. Pagrindinė priežastis – galingi pietų vėjai, veikiantys tarsi milžiniškas siurblys. Sachara – didžiausias mineralinių dulkių šaltinis planetoje, kasmet į atmosferą išmetantis nuo 60 iki 200 milijonų tonų dalelių. Stambesnės smiltys greitai nusėda Afrikoje, tačiau lengviausios dulkės patenka į oro srautus, galinčius jas nunešti tūkstančius kilometrų.
Oranžinis dangus ir pavojus plaučiams
Afrikietiško smėlio atneštas debesis ne tik mažina matomumą, bet ir keičia dangaus spalvą – šis įgauna gelsvą ar oranžinį atspalvį, o saulėlydžiai tampa neįprastai ryškūs. Visgi kartu su krituliais ant žemės pasipila ir „purvinas lietus“. Vanduo, susimaišęs su smėliu, palieka ryškų rusvą apnašą ant automobilių, langų bei lauko terasų.
Vis dėlto didžiausią rūpestį kelia ne nešvarūs automobiliai, o nematomas pavojus sveikatai. Sacharos dulkėse gausu kietųjų dalelių (PM10 ir PM2,5). Patekusios į kvėpavimo takus, jos gali sukelti gerklės perštėjimą, stiprų kosulį, dusulį ar alergijos paūmėjimą. Ypatingo rizikos grupėje atsiduria vaikai, vyresnio amžiaus žmonės bei sergantieji lėtinėmis plaučių, širdies ligomis ar astma.
Pietų Europoje per stipriausias dulkių audras šių dalelių koncentracija saugią normą gali viršyti kelis kartus ir pasiekti kritines ribas – nuo 200 iki 500 mikrogramų kubiniame metre. Tokiais atvejais vietos valdžia skelbia skubius įspėjimus ir rekomenduoja jautresniems gyventojams vengti buvimo gryname ore.
