
Šiuolaikiniai dirbtinio intelekto (DI) algoritmai atspindi vos 12 proc. pasaulio gyventojų psichologiją ir elgesio normas. Mat sistemos transliuoja vadinamųjų WEIRD (Vakarų, išsilavinusių, industrializuotų, turtingų ir demokratinių) visuomenių vertybes. Nors uždavus klausimą neuroniniam tinklui gali pasirodyti, jog atsako neutralus ir objektyvus kompiuteris, iš tiesų sistema pateikia informaciją, perleistą per Kalifornijos ar Vakarų Europos gyventojo pasaulėžiūros prizmę. Taip visiškai ignoruojama tai, kaip gyvena ir mąsto žmonės kituose planetos kampeliuose.
Mokslininkų tyrimas: dirbtinis intelektas ir jo ribos
Neseniai Harvardo universiteto ekspertai paskelbė tyrimą „Kokie žmonės“ („Which Humans“), kuriame įrodė – neuroniniai tinklai nesupranta daugumos Žemės gyventojų. Mokslininkai išbandė populiarius algoritmus ir išsiaiškino, jog jų atsakymai 80–90 proc. sutampa su amerikiečių ar europiečių nuomone. Beje, sutapimas su Azijos, Afrikos ar Lotynų Amerikos gyventojų požiūriu tesiekė vos 20 procentų.
Ši tendencija ypač akivaizdi buities klausimais ir psichologijoje. Paklausus DI apie šeimą, pareigą, santuoką ar tradicijas, jis beveik visada pataria rinktis individualistinį požiūrį: „pirmiausia galvok apie save“, „gink asmenines ribas“. Tradicinėms visuomenėms, kur kur kas svarbesnė kolektyvinė parama ir pagarba vyresniesiems, tokie patarimai dažnai atrodo visiškai svetimi.
DI apmokymas ir pigios darbo jėgos paradoksas
Kaip neuroniniai tinklai tampa tokie „vakarietiški“? Atsakymas slypi pačiame apmokymo procese. Siekiant, kad DI negeneruotų atviro absurdo, jo atsakymus rankiniu būdu tikrina ir vertina žmonės – jie teigiamai pažymi gerą atsakymą, o blogą atmeta.
Vis dėlto Silicio slėnio kūrėjams neapsimoka šiai rutinai samdyti brangiai apmokamų amerikiečių. Todėl technologijų milžinės masiškai ieško pigios darbo jėgos besivystančiose šalyse, pavyzdžiui, Kenijoje, Indijoje ar Filipinuose. Būtent dėl šios priežasties kyla paradoksas: skurdesnių valstybių gyventojai filtruoja tekstus pagal griežtas instrukcijas, kurias parengė JAV aukščiausio lygio vadovai. Už grašius jie moko neuroninį tinklą mąstyti ir atsakinėti taip, kaip įprasta Vakarų pasaulyje.
Cenzūra ir kalbinė atskirtis
Šiandien DI kūrėjai daug kalba apie saugumą – algoritmai mokomi blokuoti toksišką ar žalingą turinį. Tačiau problemų kelia tai, jog „žalingo“ sąvoka apibrėžiama remiantis tik Vakarų politinio korektiškumo taisyklėmis. Bet kokį požiūrį, neatitinkantį šių rėmų, net jei kitai šaliai tai – normali konservatyvi tradicija, neuroninis tinklas tiesiog užblokuoja.
Be to, DI smarkiai diskriminuoja žmones kalbiniu pagrindu. Uždavus sudėtingą klausimą angliškai, neuroninis tinklas pateiks išsamų ir gilų atsakymą. Kita vertus, išvertus tą pačią užklausą į turkų, arabų ar bet kurią kitą kalbą, informacija tampa paviršutiniška, trumpa bei atsargi. Mat neuroniniai tinklai paprasčiausiai prasčiau išmano kitas kalbas ir kultūras.
Nauja kolonializmo forma
Tų pačių vertybių primetimas nėra atsitiktinumas, tai – pragmatiškas verslas. Dirbtinis intelektas formuoja vienodus žmonių įpročius, norus ir mąstymo būdą visame pasaulyje. Kai žmogus bet kurioje planetos vietoje pradeda galvoti kaip tipiškas Vakarų vartotojas, jam kur kas lengviau parduoti vakarietiškas prekes, filmus, paslaugas bei prenumeratas. DI veikia lyg nematomas reklamos agentas, standartizuojantis asmenis pagal stambiojo verslo poreikius.
Kliūtys kuriant nepriklausomą sistemą
Suprasdamos situacijos rimtumą, daugelis valstybių ir net atskiros korporacijos siekia sukurti savo, nepriklausomą dirbtinį intelektą. Vienas tokių pavyzdžių – Kinijos modelis „DeepSeek“, filtruojantis informaciją pagal šios šalies taisykles.
Visgi sukurti tokią technologiją nuo nulio be galo brangu – tam reikia milijardų dolerių ir didžiulių skaičiavimo pajėgumų. Todėl daugelis šalių griebiasi gudrybės: pasiima nemokamą vakarietiško DI pagrindą ir bando jį perprogramuoti pagal savas taisykles. Kita vertus, pamatinis pamatas vis tiek lieka vakarietiškas, tad visiškai išvalyti svetimas nuostatas iš programos iš esmės neįmanoma. Reziumuojant, kieno lėšomis apmokami serverių pajėgumai, to vertybės ir dominuoja erdvėje.